„Rūpėkite patys sau taip, kad radę ar prisiminę ką nors, kas sielą pripildo džiaugsmo ir prasmės, skirtumėte tam laiko savo gyvenime.“ (Jean Shinoda Bolen)

Atrasti save iš naujo

Visi retkarčiais jaučiamės pasimetę ir pasiklydę gyvenime taip stipriai, kad nebesuvokiame, kas esą, kur keliaujame, ko trokštame ir kaip dovanoti sau tai, ko reikia, kad jaustumės sveiki ir pilnatviški. Patyriau tokią būseną labai daug kartų, todėl suvokiu, kad ji yra neišvengiama gyvenimo dalis, kad visai normalu taip jaustis. Tačiau priežastys… jas vis tiek sunku numatyti.

Kai kurios priežastys labai subtilios ir tęsiasi ilgai, kitos – trumpos, bet tokios galingos, kad išverčia mane „iš koto“ ir šokiruoja: skausmas, kurį patyriau būdama paauglė, nepritampanti mokykloje, staigi mano tėčio mirtis, kai aš studijavau universitete toli nuo namų, pirmosios rimtos mano skyrybos, laikai, kai suvokiau, kad patiriu emocinį smurtą santykiuose, bet neturėjau pakankamai drąsos juos nutraukti, draugės išdavystė, privertusi susimąstyti, ar tai, ką bendro turėjome, buvo tikra.

Tokiose situacijose, kai pasijuntu tarsi sukniubusi ant kelių, pirmiausia visada nukenčia polinkis, motyvacija rūpintis pačia savimi. Imu valgyti per daug arba visai nebevalgau. Visą dieną praleidžiu lovoje. Geriu nepakankamai daug vandens. Vartoju alkoholį. Tampu negailestinga pati sau. Prarandu kantrybę su savimi pačia ir kitais žmonėmis.

Atrodo daug paprasčiau tiesiog nebesirūpinti.

Tik paskutiniais metais, įpusėjusi trečiąją savo gyvenimo dešimtį, supratau, kad toks elgesys visiškai niekaip man nepadeda. Tiesą pasakius, tokio elgesio šablonai laikė mane įstrigusią negatyve, neleido išsigydyti žaizdų ir judėti į priekį.

Nusprendžiau nutraukti šį elgesio įpročių ciklą ir suteikiau savo intuicijai balso teisę ir dėmesį, kurio ji tikrai nusipelnė, įtraukdama į savo gyvenimą šiuos rūpinimosi savimi žingsnelius.

Leiskite sau ne visą laiką būti motyvuotiems

Visada maniau, kad motyvacija yra šviesi, galinga troškimo liepsna, kuri skatins mane daryti tai, kas man naudinga, kad ir kokioje situacijoje beatsidurčiau. Galų gale, juk jei kažkas yra pakankamai svarbu, aš turėčiau norėti tai daryti visą laiką, taip?

Ne visai.

Laikui bėgant įgavau daugiau gyvenimiškos patirties ir suvokiau, kad gyvenime visuomet bus ir aukštumų, ir žemumų. Neretai atsidursiu taip žemai, kad svajosiu apie tai, kaip iššokti iš važiuojančio kasdienybės traukinio, nes jausiu, kad reikia įdėti per daug pastangų, kad likčiau tame traukinyje.

Svarbu, kad pastebėtumėte tai savo gyvenime ir leistumėte sau būti tokioje būklėje, nejausdami dėl to kaltės. Duokite sau pakankamai erdvės, kad galėtumėte kvėpuoti ir būti ramūs, tada pamažu atsipalaiduokite ir pradėkite žengti mažus žingsnelius ta kryptimi, kur iš tikrųjų norite būti.

Vos prabudę ryte nustatykite dienos intenciją

Kai gyvenime, atrodo, iš po kojų išslysta žemė, kai nesate tikri, ką toliau daryti, mintys, kurios sukasi jūsų galvoje pirmąsias dienos minutes, kai tik nubundate, yra itin svarbios. Jos esminės, lemtingos, nes gali padėti greičiau sveikti arba tarsi nevaldoma vandens srovė nunešti tolyn į prarają.

Užuot leidusi negatyvioms mintims įsivyrauti mano prote (taip, kaip elgtis jos yra pratusios), šiandien aš genu savo mintis per šiuos du žingsnelius, vos prabudusi ryte:

Pagalvoju apie tris dalykus, už kuriuos esu dėkinga, o tada…

Nustatau auštančiai dienai intenciją. Tai gali būti visai paprastas dalykėlis, pavyzdžiui, neprarasti gero ūpo visą dieną, arba didesnis iššūkis, sakykime, rasti dešimt veiksmingų sprendimo būdų kokiai nors sudėtingai situacijai, su kuria susidūriau.

Dienos intencija neturi būti sunki ar sudėtinga. Ji turi būti reikšminga – būtent jums.

Suteikite pirmenybę geram, poilsio suteikiančiam miegui

Per paskutinius kelis metus išgyvenau keletą žiaurių įsilaužimų į mano namus. Be to, tuo pačiu metu kentėjau emocinę prievartą tuometiniuose santykiuose. Nerimas tapo nuolatiniu mano palydovu, todėl užmigti ir miegoti neprabundant pasidarė labai sunku.

Dabar, kai sveikstu nuo šios būklės, skirti pakankamai laiko kokybiškam, giliam miegui tapo mano prioritetu. Tai reiškia, kad yra keli ritualai, kuriuos atlieku prieš miegą:

Stengiuosi savo laiką planuoti taip, kad 20 valandą vakare galėčiau išjungti kompiuterį.

Einu miegoti visuomet tuo pačiu metu.

Negeriu kavos, bet labai mėgstu arbatą, todėl vakarais, po 16 valandos, geriu nestimuliuojančias arbatas be kofeino ir panašių medžiagų.

Prieš eidama miegoti valandą užsiimu tokia veikla, kuri padeda atsikratyti streso, perdėjo susijaudinimo ir dienos įnešto chaoso. Paprastai tai reiškia, kad leidžiu laiką su savo šuniu, šeima, draugais arba atlieku ramius jogos pratimus. Visada šios valandos metu penkias minutes skiriu tam, kad apgalvočiau stresą keliančias mintis, įsitikinimus, su kuriais gyvenu. Pastebėjau, kad Byron Katie metodas „Darbas“ (angl. „The work“) padeda man susilpninti tokių minčių poveikį, todėl galiu lengviau užmigti naktį. Galite naudotis ir kokia nors kita sistema, svarbiausia, kad ji jums padėtų paleisti stresą keliančias mintis.

Jei jums sunku ramiai išmiegoti septynias valandas per naktį, norėčiau paskatinti jus susikurti kokią nors vakarinę, laiko prieš miegą rutiną, kuri padės nuraminti protą ir kūną, taigi padės lengviau užmigti.

Puoselėkite dėmesingumą

Nuo paauglystės buvau linkusi į emocinį persivalgymą, todėl ir dabar labai lengvai „paslystu“ į šį elgesio modelį bei pradedu paguodos nuo streso ir nerimo ieškoti maiste. Būtent dėl to dėmesingumo, sąmoningumo (angl. „mindfulness“) puoselėjimas tapo svarbia mano kasdienybės dalimi – ypač kai reikalai visai pašlija.

Užuot slopinusi save maistu, alkoholiu, kompulsyviu (nevaldomu) apsipirkinėjimu ar kokiu nors kitu įpročiu, kuris padeda išvengti būtinybės akis į akį susidurti su sunkiomis emocijomis, kurias patiriu, dabar mokausi pripažinti jų egzistavimą, diskomfortą, kurį jos man sukelia, ir netgi tai, ką senoji aš darydavo tokioms emocijoms užplūdus. O tada sąmoningai nusprendžiu nepasiduoti seniems įpročiams, kurie, žinau, galiausiai mane nusmukdys ir neleis vėl atsistoti ant kojų.

Jei sunkiai stengiatės atsikratyti jums nebenaudingo įpročio, noriu iškelti jums iššūkį: kiekvieną kartą, kai jus gundys dėžutė spurgų, butelis vyno, kvietimas į tuščią vakarėlį ar panašiai, paklauskite savęs: „Ar tai padarys mane stipresnį?“ Jei atsakymas yra „ne“, meskite tai.

Įsileiskite į savo dieną švelnų judesį

Žinau, kad nesugebėsiu būti laiminga ir veikli, jei kūnas nebus sveikas ir stiprus, todėl tris ar penkis kartus per savaitę mankštinuosi. Jei esu prastos būklės ar trūksta energijos, jei jaučiu, kad intensyvios treniruotės neištversiu, sumažinu apsukas ir viską darau lėtai, nepersitempdama.

Jei norite pasiekti gerą fizinę būklę, nebūtina visada sportuoti sunkiai ir greitai, nebūtina auginti geležinių raumenų. Puiki fizinė būklė – tai mokėti įsiklausyti į savo kūną ir dvasią. Jei suvoksite fizinę veiklą būtent taip, tuomet jūsų dienoje galės atsirasti vietos tikslingam judėjimui, o jis padės atkurti fizines ir dvasines jėgas, reikalingas tam, kad pajėgtumėte susidoroti su kasdienybės keliamais iššūkiais.

Kasdien išmokite ką nors naujo, kas jus sustiprintų ir išoriškai, ir viduje

Kai pasijuntu įstrigusi nemalonioje rutinoje ar būsenoje, dažniausiai nuojauta kužda, kad atsidūriau čia dėl to, jog dar neturiu reikalingų įgūdžių, įžvalgų ar požiūrio tam, kad galėčiau gyti ir išsivaduoti iš šios situacijos. Todėl nusistačiau tikslą kasdien išmokti ką nors naujo: skaitydama knygą, tinklaraščio įrašą, klausydamasi seminaro ar tiesiog bendraudama su kažkuo, kas turi už mane daugiau patirties. Tai padeda naujai pažvelgti į gyvenimą arba konkrečią situaciją, kurioje esu.

Vidiniai pokyčiai, kuriuos įkvepia šie žingsneliai, neprivalo būti milžiniški. Vis tiek jie smarkiai pakeičia mano gyvenimą: pamažu tampu stipresnė, viską regiu vis aiškiau, imu jaustis drąsesnė žengti pirmąjį žingsnį nauja, sveikesne, kryptimi.

Kad ir kaip susikrimtę ar pasimetę jaučiatės, noriu, kad žinotumėte: visuomet yra išeitis, kelias aukštyn; ir jis visuomet prasideda jumyse.

Michelle Lian, Upliftconnect.com

Vertė Lina Staponaitė