Žmogaus asmenybė formuojasi šeimoje, kurioje jis užaugo. Reklamose šeimos visada idealios, o štai gyvenime pakanka įvairių siurprizų ir iki idealo neretai būna labai toli. Kas vyksta, jei šeimos nariai susikeičia vaidmenimis? Juk dabar tai vyksta labai dažnai…

Mama tėvo vaidmenyje

Moteris turi būti šeimos kaklu, sumaniai sukioti vyro galvą reikiama kryptimi ir padėti spręsti svarbiausias problemas. Būtent padėti, o ne spręsti pati. Kaip mama, ji turi rūpintis vaikais. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje pilna moterų, kurios tapo šeimos galva ir savarankiškai sprendžia visus klausimus. Iš šalies jos atrodo kaip tos voverės, bėgančios rate ir niekaip negalinčios sustoti. Jos viską sprendžia už visus. Kas gi daugiau, jeigu ne jos?

Pradžioje vaikams labai patogi tokia mamos pozicija. O ir vyras, pradžioje, neprieštarauja tokiems santykiams, juk jam nebeliko jokios atsakomybės, atsakomybę iš jo atėmė žmona. Tačiau vyriška prigimtis anksčiau ar vėliau paima viršų ir jam norisi susigrąžinti šeimos galvos vaidmenį, norisi priimti svarbius sprendimus, jaustis reikalingu. O vaikai trokšta užaugti ir tapti ne tokiais, kokiais užaugti liepė mama, o kokiais patiems norisi. Be to, berniukas šeimoje mato, kad viską namuose daro mama ir todėl nesupranta, kas yra vyriška atsakomybė ir kam ji apskritai reikalinga. O mergaitė nutars, kad būtent ji turės būti savo šeimos galva ir atlikti visas, netgi vyriškas funkcijas. Tiek sūnus, tiek dukra normalios šeimos nebesukurs.

Vaikas – šeimos galva

Vaikas tampa svarbiausiu šeimos nariu, jį kaip stabą visi garbina ir juo žavisi. Bet koks kaprizas – nedelsiant patenkinamas. Jis nežino, ką reiškia bendradarbiauti, kaip ieškoti sprendimo variantų, jo egoizmas auga kaip ant mielių. Galiausiai užauga asmenybė, įsitikinusi, kad visi aplinkiniai turi į jį žvelgti kaip į karalių ar karalienę, o visi kiti žmonės – antrarūšiai. Vaikas nesugeba savarankiškai priimti sprendimų ir laukia, kad tai už jį padarys kiti. Jis nemoka nieko duoti, sugeba tik imti.

Šeimos galva – močiutė

Kai jaunos šeimos gyvena su tėvais, neretai viskam vadovauja močiutė, juk ji labiau patyrusi ir tiksliai žino, kas ir kaip geriau. Vien ji sprendžia, ko vaikui reikia ir kaip jį auklėti. Visi kiti paklūsta, su bet kokia opozicija ir protestais negailestinga susidorojama. Vaikas, matydamas tokią valdingą močiutę, nutaria, kad jo tėvai taip ir netapo pilnaverčiais, dėl to visiškai jų nepaiso.

Panašių variacijų šeimos struktūroje gali būti labai daug, tačiau išvada visais atvejais ta pati: kiekvienas turi savo vaidmenį, kurį sugalvojo pati prigimtis, pati gamta, mus sukurdama. Ir aukštyn kojomis apverstas pasaulis mums nežada nieko gero.

Seimairnamai.eu

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės Seimairnamai.eu