Kas dabar?

flowers-2562079_960_720

Kai atsigręži į viso gyvenimo bandymus valdyti ir kontroliuoti, gali susimąstyti apie šių pastangų prasmę paklausdamas savęs: „Dėl ko?“ Dauguma žmonių atsako: „Pasimėgauti, tik dėl to“.

Žodis „mėgautis“ rodo, kad mes nesame pilnai patenkinti ir todėl ieškome kažko, kas mums suteiktų vis didesnį pasitenkinimą. Problema tame, kad nesame patenkinti savyje, todėl ieškome, kas mus galėtų patenkinti išorėje. Tačiau kadangi jokie materialaus dalykai negali mūsų pilnai patenkinti, mes nuolatos ieškome vis naujų pasimėgavimo formų. Daugumai žmonių šis ciklas niekada nesibaigia.

Kai mes gauname tai, kas manėme, kad mus patenkins, ir patyrėme, kad iš tikrųjų tai pilnai mūsų nepatenkina, galime savęs paklausti: „O kas dabar?“ Kitaip sakant, dabar, kai jau turime tai, ko visada norėjome, tačiau vis dar nesame laimingi (jei būtum laimingas, neieškotum, kuo dar užsiimti ar ką turėti, kas tau suteiktų laimės), geriau būtų paklausti, „Kodėl tai neveikia?“ Tuomet mes turėtume iškelti klausimus: „Ar nors kažkas veikia, ir jei taip, kas tai? Kaip aš iš tikrųjų galiu tapti patenkintas?“ Jei nekelsime šių klausimų, užsiimsime tais pačiais dalykais, kuriais visada užsiimame ir gausime tuos pačius rezultatus – būsime įstrigę užburtame vartojimo rate be pabaigos.

Žmonės, kurie turi viską, apie ką mes svajojame, nėra visiškai patenkinti. Jie taip pat siekia kažko daugiau. Vien tik dėl to, kad neturime, ko dabar norime, verčia mus galvoti, kad tai mus padarys laimingais, kai tik tai turėsime. Tačiau šiuo metu mes turime tiek daug dalykų, kurių anksčiau neturėjome ir manėme, kad tai mums suteiks laimę, ir vis tiek mes norime daugiau.

Todėl tik ta asmenybė yra laiminga, kuri yra patenkinta tuo, ką ji turi, ir kuo ji yra. Vargšas žmogus, kuriam kažko trūksta. Turtuolis yra tas, kuriam nieko nereikia. Tai neturi nieko bendro su nuosavybės ar turto kiekiu; tai susiję su jo sąmoningumu. „Turtingas“ žmogus yra elgeta, kai jis trokšta kuo daugiau. „Neturtingas“ yra turtuolis, kai jis nieko negeidžia.  Turėtume suvokti, kad šiuolaikinė visuomenė giliai programuoja nepasitenkinimą savimi tam, kad mes nenustotume pirkti daiktų, kurių mums nereikia. Daugumos žmonių gyvenimai atrodo taip: sunkiai dirba nemėgstamus darbus tam, kad pirktų daiktus, kurių jiems nereikia, kurie jų niekada nepadarys iš tikrųjų laimingais. Dvasinis gyvenimas mums padeda iš šio ciklo išeiti, tačiau visų pirma turime žinoti, kaip giliai esame „įsišakniję“ šiame cikle – ir turime norėti iš jo ištrūkti.  Dar viena svarbi įžvalga: tik įžengdami į aukštesnės sąmonės lygį rasime dvasinę ramybę ir pasitenkinimą. Galvoti, kad rasime ramybę ir pasitenkinimą keisdami išorines situacijas, yra iliuzija. Mes randame pasitenkinimą pakeldami savo sąmonę. Visada prisiminkime, kad gyvename ir patiriame su savo sąmone. Taigi, jei mūsų sąmonė yra žema, joks nuosavybės kiekis nepakeis fakto, kad žema sąmonė nesuteikia mums laimės. Tik per dvasinę praktiką galime pakylėti savo sąmonę, o ne turėdami daugiau, ir tik su pakylėta sąmone žmogus yra laimingas.  Kitaip sakant, netampame laimingais keisdami aplinkybes – tampame laimingais keisdami savo sąmonę.

 

Martinas Hausneris (JM Mahatma prabhu),

Iš anglų kalbos vertė Gintarė Ziedelytė, svetainė: Martinsattva.wixsite.com

Pasidalinkite su kitais!