Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo žodis „karma“. Jei sekasi, viskas paaiškinama „gera karma“, jei ištiko nesėkmė, karma vadinama „bloga“. Ar ne per drąsiai šiuolaikiniame pasaulyje interpretuojama tokia subtili sąvoka?

Pirmiausia reikėtų suvokti žodžio karma reikšmę. Tai yra veiksmų ir atoveiksmių dėsnis, kuris priklauso nuo mūsų minčių, žodžių ir veiksmų. Pagal reinkarnacijos teoriją, mes atlikome veiksmus ne tik šiame gyvenime, bet ir ankstesniuose, tačiau  neprisimename, kaip ir neprisimename, ką mes darėme, pavyzdžiui, prieš 3 metus, liepos 15 d. Todėl karma yra ne tik šio gyvenimo, bet ir praeitų. Kiekvienas veiksmas – tarsi sėkla, kurią pasodiname ir iš kurios išauga vaisius. Karmos dėsniai išsamiai aprašyti šventraštyje „Bhagavad-gita. Kokia ji yra“. Kai suprantame, jog tai – mūsų veiksmų pasekmė, nebelieka jokios mistikos.

Žinios iš Rytų į Lietuvą plūstelėjo visai neseniai. Kaip šį dėsnį suprato mūsų tėvai ir seneliai, kuriems žodis „karma“ buvo nežinomas?

Tai gerai atspindi mūsų tautosaka: „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, „Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“, „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.

Tai yra universalūs visatos dėsniai,  glūdintys kiekvieno žmogaus širdyje, ir kuo širdis švaresnė, tuo žmogus geriau supranta šiuos dėsnius.

Karma ir likimas – tapačios sąvokos ar skirtingos? Kodėl?

Karma prasideda nuo mūsų norų. Visi norime kažką gauti. Garbės, šlovės, maisto, pinigų, rūbų ir t. t. Priklausomai nuo to, kaip elgiamės siekdami savo norų, tokias ir gauname pasekmes, kurios vadinamos karma arba likimu.

Ar žmogus, perpratęs priežasties ir pasekmės dėsnį, turi galią kažką pakeisti?

Taip, jeigu žmogus tampa geresnis, tai ir jo mintys, žodžiai ir veiksmai tampa geresni. Todėl jį ima supti geresni žmonės ir taip jo likimas gerėja.

Sakoma „Žuvis ieško, kur giliau, žmogus – kur geriau“. Kaip karma gali paveikti tokias žmogaus gerovės paieškas?

Už karmos dėsnių yra aukštos sąmonės asmenybės, kurios žmogui padeda. Jeigu žmogus stengiasi užsiimti dorybinga veikla, gyventi nesavanaudiškai, jo sąmonė nuskaidrėja ir jis tampa laimingas.

Jei karmos dėsnis veikia bet kokiu atveju, tai ar žmogui verta stengtis ir bandyti pakeisti  savo gyvenimą? Juk siela dar prieš gimdama viską pasirinko?

Kai kurie žmonės mano, kad reikia keisti išorinį pasaulį, bet ne save. Tokiems viskas kliūna, jie mato tik kitų trūkumus ir dažnai sako: „Toks likimas“, „Nuo likimo nepabėgsi“… Deja, šiems žmonėms savo likimą pakeisti sudėtinga. Tačiau įžvelgiantiems savyje pavydą, pyktį, godumą, išdidumą, geismą, ir dedantiems pastangas apvalyti savo širdį, tai kur kas lengvesnė užduotis.

Kodėl nuoširdžiai tikintis ir praktikuojantis katalikas net sudreba iš pasibaisėjimo išgirdęs žodį „karma“?

Tarp katalikų, kaip ir tarp bet kokios kitos religijos atstovų, būna įvairių žmonių. Vieni iš karto atmeta bet kokią informaciją, o kiti analizuoja ir tik po to daro išvadas. Viskas priklauso nuo žmogaus sąmonės lygio.

Kokios pozicijos laikosi mokslininkai, kai kalbama apie karmą?

Sąvoka „mokslas“ yra labai plati, todėl siūlyčiau pažiūrėti, ką apie karmą sako konkretūs mokslininkai. Pavyzdžiui, reinkarnacija ir karma besidomintis amerikiečių mokslininkas S. Rosen teigia, kad žmogus gauna tokį kūną, kuris atitinka jo norus, sukauptus šio gyvenimo eigoje.

Ar karmos dėsniai veikia visada, o gal jų veikimo mechanizmas pasileidžia tik tuomet, kai žmogus pradeda pernelyg piktnaudžiauti laisva valia? Kodėl?

Karmą mes kuriame patys, kol turime materialius norus, bet yra  ir akarma – veikla kuri neturi vaisių. Mes negalime neveikti, bet jeigu pradedame suvokti, kad šiame pasaulyje viskas priklauso Kūrėjui ir stengiamės būti nesavanaudiški bei siekti dvasinio tobulumo savo veiklos rezultatus paskirdami Jam, tuomet mes karmos nebekuriame.

Karmą veikia tik mūsų veiksmai ar ir mintys? Jei taip, tuomet kaip?

Karmą mes kuriame mintimis, žodžiais ir veiksmais. Priklausomai nuo to, kokie mūsų norai ir motyvai, (materialūs ar dvasiniai, nuodėmingi ar ne), priklauso ir mūsų karma.

Apstu ekstrasensų, siūlančių „išvalyti karmą“. Ar tai įmanoma padaryti kažkokio ritualo metu?

Palengvinti dalią galima, bet siūlyti „išvalyti karmą“ – tai jau per smarkiai užsimota. Karma yra širdyje. Jeigu širdis neapvalyta ir joje yra pavydas, pyktis, godumas, išdidumas ir geismas, tai mes ir toliau kursime karmą. Dalį karmos gali paimti dvasinis mokytojas, bet tai yra malonė, ne išvalymas. Širdį reikia valyti patiems.

Ar pats žmogus gali savo karmą išsivalyti? Kaip (jei jūsų atsakymas taip)? Kodėl ( jei atsakymas ne)

Karmą galima valyti dvasinės praktikos būdu, keičiant savo pasaulėžiūrą, stengiantis veikti  nesavanaudiškai ir gaunant malonę iš šventų asmenybių.

Mylimieji, vaikai, draugai – ar visa tai yra ankstesnių karminių ryšių rezultatas? Ar egzistuoja karminiai žmonių tarpusavio ryšiai?

Taip, mes, kaip skolininkai, susitinkame vieni su kitais ir atidavinėjame skolas jausmais, pinigais, emocijomis ir kitais būdais.

Tikintys reinkarnacija, vartoja sąvoką „karminė santuoka“. Kaip tai reikėtų vertinti?

Visos santuokos yra karminės, nes mes visi susitinkame neatsitiktinai. Jeigu savo gyvenime sutinkame tokių porų, kurių santykiai klostosi harmoningai, tai reiškia, kad šie žmonės jau ne pirmą gyvenimą tuos santykius kuria ir „derina“.

Ar gali pinigų ir turto kiekis būti siejamas su karma?

Be jokios abejonės. Pagal likimo dėsnius turtai ateina pas tą žmogų, kuris savo praeityje padarė daug gerų darbų. Kaip jis išleis tuos pinigus, čia jau jo atsakomybė ir, žinoma, kad ne kiekvienas pasielgia tinkamai. Ženklai ant delnų bei horoskopas, sudarytas žmogui gimus, parodo kokia ateitis jo laukia.

Ar gali būti karma perduodama su daiktais, drabužiais ir kitais materialiais dalykais?

Taip. Todėl, pavyzdžiui, rekomenduojama valgyti  iš  metalinių  indų, jeigu juos naudoja ne vienas žmogus arba  po valgio skalauti burną vandeniu bei neimti daiktų iš nesąžiningų žmonių.

Ar tiesa, kad pasaulis pradėjo suktis taip greitai, jog  nereikia laukti reinkarnacijos tam, kad pajaustume, kaip veikia karmos dėsniai?

Karma galime pajausti jau dabar: pradėkime šypsotis, linkėti visiems laimės ir tapsime laimingesni, nes  kuo daugiau  gėrio atiduosime kitiems, tuo daugiau grįš atgal.

Ką žmogui duoda suvokimas, jog visi  gyvenime nutinkantys dalykai yra vienaip ar kitaip susiję su karma?

Tai sustiprina atsakomybės jausmą: ką mes bedarytume, kalbėtume ar mąstytume, visa tai turės pasekmes. Pradėjus gyventi sąmoningai, apgalvojame kiekvieną savo žodį ir veiksmą.

Kartą mokinys paklausė savo mokytojo:

– Mokytojau, o kas yra karma?

– Karma – tai visatos dėkingumas už tavo darbus.

– Dėkingumas?

– Kokie darbai, toks ir dėkingumas.

Linkiu jums kuo geriausios kloties!

Egidijus Gubinas

Kalbino Ramunė Daugelienė, žurnalų grupė „Prie kavos“

Redagavo Jurgita Ligeikaitė, Lina Šimelionytė

Paveikslėliai iš puslapio Gubinas.lt