Kalba kaip tobulumo pagrindas. Aiškios mintys – aiški kalba

pexels-photo-953207

Kaip jūs kalbate, taip ir gyvenate.

Budistinėje psichologijoje sakoma, kad pagrindinis energijos praradimo kanalas – mūsų kalba. Krikščionybėje mokoma: „Nesvarbu, kas įėjo į žmogaus burną, svarbu, kas išėjo“. Dalis žmonių šį posakį naudoja savo mitybos įpročiams pateisinti, kurie dažnai primena kiaulės stilių „valgyk viską, ką matai“, ignoruodami antrąją šios sentencijos dalį.

Daugybė šventųjų ir žmonių siekiančių dvasinio tobulumo apsigyvena nuošaliose vietose tam, kad nebūtų galimybės įsitraukti į tuščius pokalbius. Vedose tuščiažodžiavimas vadinamas pradžialpa – tai viena iš kliūčių žengiant dvasinio ir materialaus gyvenimo tobulėjimo keliu. Apie žmogų lengviausia spręsti pagal tai, kaip jis kalba. Kalba lengvai atskleidžia žmogaus charakterį.

Turbūt kiekvienas besidomintis joga, rytų psichologija ir filosofija, žino išminčių Patandžalį ir jo monumentalų kūrinį apie jogą „Joga-sutra“. Tačiau tik nedaugelis žino, kad pirmiausia jis sukūrė nemažiau svarbius darbus skirtus kalbai ir medicinai: „Patandžala-bašja“ (Patanjala-Bhashya) ir „Čaraka“ (Charaka). „Patandžala-Bašja“ yra Panini gramatikos komentaras, kuriame aiškinama, kaip reiktų kalbėti ir tinkamai naudoti savo kalbą.

Tarp kalbos ir proto, proto ir kūno, kūno ir sielos yra labai glaudūs ryšiai. Sveikas kūnas, sveikos mintys (protas), sveika kalba padeda išlaikyti asmenybės harmoniją. Šiuolaikiniais tyrimais įrodyta, kad klaidos kalboje ne atsitiktinumas. Jos turi gilias sąsajas su mentaliniu išsivystymu. Užsikirtimas kalbant ir mikčiojimas atsiranda tada, kai yra rimtų emocinių pažeidimų. Praktiškai visos ligos yra psichosomatinės kilmės.

Kiekvienas siekiantis tobulumo pirmiausia turi tapti savo kūno gydytoju. Antra, gramatikos specialistu, prižiūrinčiu savo kalbą, ir trečia, filosofu, apvalančiu savo sąmonę ir suvokiančiu Absoliučią Tiesą. Tokio žmogaus gyvenime nėra vietos ligoms, nesidomėjimui savimone bei tuštiems pokalbiams. Tokį žmogų Patandžalis vadina jogu. Nesvarbu, kokia jogos dalimi ar kokiomis dvasinėmis praktikomis jis užsiima, tai, kas paminėta viršuje jam tiks šimtu procentų.

Nuo kalbos priklauso sveikata ir materiali gerovė. Tai svarbu ne tik dvasingiems žmonėms, bet ir tiems, kurie trokšta sėkmės materialiame pasaulyje. Visose verslo mokyklose yra labai rimtai žiūrima į oratorystės meną bei klausymąsi. Netgi ir kriminalistiniame pasaulyje, norint kopti karjeros laiptais, reikia mokėti suvaldyti savo liežuvį. Buda yra sakęs, kad žodžiu galima ir žmogų užmušti. Trys minutės pykčio gali sunaikinti dešimties metų draugystę. Mūsų neatsargūs arba, priešingai, apgalvoti žodžiai stipriai veikia mūsų karmą. Kažkas gali pašvęsti dešimt metų dvasingam gyvenimui, labdarai, tačiau vos vienu didžios asmenybės įžeidimu galima labai greitai visuose lygiuose prarasti viską ir nusiristi į žemiausias gyvybės formas kitoje inkarnacijoje.

Kaip tai nutinka? Tai atsitinka dėl įžeidžiančios kalbos.

Vedų astrologijoje teigiama, kad šešėlinė Ketu planeta yra atsakinga už įžeidimus. Ketu planeta suteikia greitas reakcijas, kartais viskas vyksta akimirksniu. Taip pat Ketu duoda išsilaisvinimą. Savo negatyviame aspekte ši planeta baudžia už bet kokį įžeidimą ir nepagarbią kalbą, tuojau pat sustabdydama žmogaus dvasinį ir materialų augimą. Vedinėje visuomenėje kiekvienas buvo mokomas atsargiai rinktis žodžius. Kai žmogus pradeda kalbėti, lengva suprasti, koks jis yra.

Kvailį nuo išminčiaus galima atskirti jam prakalbus. Žodžiai neša savyje labai galingą jėgą. Tie, kurie gali matyti subtilias energijas, teigia, kad tų žmonių auroje, kurie keikiasi, kalba nešvankybes, šneka nepagarbiai ar įžeidžiančiai, atsiranda juodos dėmės, kurios per vienerius ar dvejus metus gali išsivystyti į vėžį ar uždegiminius procesus fiziniame kūne.

Kalba – tai gyvenimiškos jėgos pasireiškimas. Pagrindinis mūsų liežuvio tikslas yra kalbėti mantras, maldas ir aptarinėti dalykus, susijusius su dieviškumu. Liežuvis taip pat naudojamas aptarti praktiškus dalykus, bendrauti su artimaisiais ir kitais žmonėmis. Tačiau šiame bendravime svarbus saikingumas.

Ajurvedoje mokoma, kad kalba yra pranos pasireiškimas. Prana – tai universali gyvybinė energija. Kuo daugiau žmogus turi pranos tuo jis sveikesnis, sėkmingesnis, charizmatiškesnis ir harmoningesnis. Pirmiausia žmogus pranos netenka per savo kalbą. O dar daugiau jos gali netekti kritikuodamas, vertindamas, smerkdamas ar kalbėdamas „nešvaria“ kalba.

Remiantis statistika statistika, 90 % visų pykčių įvyksta tada, kai apie kažką blogai kalbame. Bhagavat-gitoje teigiama, kad kalbos askezė yra ne kas kita, kaip mokėjimas kalbėti tiesą maloniais žodžiais.

Laukite tęsinio…

Straipsnis parengtas remiantis Rami Blekt mintimis, svetainė: Vedukeliu.lt

Pasidalinkite su kitais!