Kaip priimti tai, kas nepatinka?

dekingumas1

„Priimti tai, kas yra, reiškia persikelti į gilesnį lygmenį, kuriame tavo vidinė būsena daugiau nepriklauso nuo tavo proto kuriamų vertinimų „gerai“ ir „blogai“. Eckhart Tolle

Priimdami nemalonią situaciją mes sukuriame terpę ją pakeisti. Tol, kol mes jai priešinamės, išgyvename pyktį, susierzinimą, įtampą, nuoskaudas ir daugybę kitų reikalų. O kol mes išgyvename visas šias emocijas, situacija niekur nedingsta, ji tik auga ir stiprėja, nes mes ją maitiname. Liaujamės priešintis, keičiame kryptį – ir situacija pradeda keistis. Kitaip nemaloni situacija gali užsibūti ir nukreipti gyvenimo tėkmę ne visai ten, kur norėtumėm. Ir tai yra pakankamai svarbi priežastis, kad dabar pat prisimintumėm daugiausiai nerimo keliančią situaciją ir ką nors su ja padarytumėm. Dabar.

Todėl, pirmas dalykas, kurį verta visada prisiminti: priešintis bet kokiai situacijai yra beprasmiška ir net kenksminga.

Nepriimti situacijos – tai nesutikti su tuo, kas vyksta. Mūsų galvoje gyvena istorija apie tai, kaip viskas turėtų būti, bet faktai rodo, kad viskas vyksta kitaip. Ir tai sukelia pasipriešinimą ir susierzinimą. Taip? Taip.

Klausimas: ar jūs galite įsileisti mintį, kad jūsų įsivaizdavimas apie tai, kaip viskas turi vykti, yra klaidingas? Ar gali būti, kad visata paruošė visiškai kitokį jūsų gyvenimo scenarijų, sakykim, gilesnį ir įdomesnį, pagal kurį ši situacija yra pats geriausias variantas, koks tik gali būti? O jūs, vietoje to, kad padėkotumėte už rūpestį, nerimaujate ir pykstate. Įsileiskite mintį, kad jūsų įsivaizdavimas yra klaidingas. Sutikite, kad jis yra pakankamai siauras ir jūs nematote viso savo gyvenimo paveikslo bei nesuvokiate savo užduočių.

Žinoma, tam kad įvyktų priėmimas, šių argumentų neužtenka, tačiau jie reikalingi sąmonės plėtimui ir požiūrio į gyvenimą keitimui. Kas gi toliau?

O toliau: pirmiausiai įvertinkite, ar jūs galite kaip nors pakeisti situaciją, ar ne? Jeigu galite – kaip? Ką konkretaus jūs galite padaryti dabar? Jeigu viską, ką galėjote, jau padarėte, bet situacija nesikeičia, pats laikas – dėmesio! – pasidalinti atsakomybe. Kai ant savo pečių mes susiverčiame svetimą atsakomybę, visų pirma, pervargstame ir prarandame jėgas, antra, nebedarome to, ką galėtume padaryti ir eikvojame jėgas tam, ko pakeisti negalime.

Taigi, yra konkreti situacija. Jūs padarėte viską, ką tik galėjote, kad situacija pasikeistų. Bet kol kas niekas nesikeičia ir dabar, kai jūs jaučiatės bejėgiai, viduje sukyla protesto banga. ,,Kaip gi taip… ir už ką man visa tai… kodėl būtent man taip nutiko.“ O tai ir yra – nepriėmimas, ne tik gadinantis jūsų gyvenimą, bet ir dar stipriau fiksuojantis situaciją jūsų realybėje.

Po to, kai viską padarėte, atsakomybė dėl pokyčių – jau ne jūsų reikalas. Šį faktą verta pripažinti ir leisti jam egzistuoti. Matyt, dėl kažkokių priežasčių ši situacija yra reikalinga. Jeigu jūs nežinote – kam, tai nereiškia, kad joje nėra prasmės. Ji yra visada ir žiūrėdami į praeities įvykius, tai galite pamatyti. Prisiminkite kokią nesmagią situaciją ir pažiūrėkite, kokius teigiamus dalykus jūs gavote po to? Galbūt jūs nepatekote į universitetą, bet pradėjote dirbti ir atradote pašaukimą? Ar išsiskyrėte su vienu žmogumi, bet netrukus sutikote kitą – iš tikrųjų jūsų? Vaikystėje tėvai jūsų nepalaikė ir dabar esate aktyvi, savarankiška ir atspari stresui asmenybė?

Labai dažnai tai, kas mums atrodė „juoda“, pasirodo esą „balta“. Jeigu pažiūrėsite į savo gyvenimą, būtinai tai pamatysite. Todėl labai svarbu nevertinti situacijų iš „teisinga-neteisinga“ pozicijos, o palikti tik plikus faktus. Taip, matau, tokia situacija įvyko. Ką aš jaučiu? Man tai kelia diskomfortą, viskas atrodo sudėtinga, jaučiu įtampą.

Toliau – ką aš galiu padaryti, kad būtų kitaip? Darau. Situacija nesisprendžia, bet aš žinau, kad ji vis tiek išsispręs pačiu geriausiu būdu, todėl pasitikiu pasauliu ir užsiimu kitų užduočių sprendimu. Nebeeikvoju energijos skundams, rypavimui apie gyvenimo neteisingumą, o koncentruoju dėmesį į tai, ką galiu padaryti naujo, įdomaus, naudingo sau ir kitiems. Tokiu būdu iš vargšės aplinkybių aukos virstu gyvenimo kūrėju. Viskas tiesiog yra ir šiandien yra būtent taip. Ir aš priimu šią situaciją, nes tikiu, kad ji kažkodėl reikalinga. O laikas duos atsakymą – kodėl…

Dar vienas priėmimo aspektas. Priimti – nereiškia pasiduoti ir nuleisti rankas. Ne. Priimti – leisti tam egzistuoti ir daryti kažką, kad tai pasikeistų. Ir šis leidimo momentas – labai svarbus. Juk jūs nepykstate ant vėjo, kad kartais jis virsta uraganu? Arba ant netikėtai iškritusio sniego? Kodėl? Todėl, kad pripažįstate – taip tiesiog yra. Taip ir viskas, kas vyksta jūsų gyvenime – tiesiog vyksta. Ir labai dažnai viskas yra kitaip, nei jums atrodo… Sukurkite savo viduje tylą ir stebėkite, kas vyks. Leiskite tam būti, mokykitės pasitikėti ir nematyti visur piktų kėslų. Tai – pasitikėjimo klausimas. Ir kai pavyks situacijos nevertinti per „gerai-blogai“ prizmę arba įvertinti ją tik faktais, viduje pajausite ramybę ir priėmimą.

Priimti – tai pasakyti besąlyginį „taip“ savo dabarčiai ir ateičiai. O pasaulio priėmimas prasideda nuo savęs priėmimo, nuo mažo žodžio „taip“ tiems dalykams, kurie yra jūsų viduje ir gali būti, kad šiandien nelabai patinka… Nors dažnai pasakyti „taip“ yra daug sunkiau nei „ne“…

108studija.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės: 108studija.lt

Pasidalinkite su kitais!