Mitybos rekomendacijos pagal ajurvedą

Maistas, vartojamas laikantis mitybos rekomendacijų, teikia energiją ir gerą sveikatą. Tas pats maistas, vartojamas nesilaikant šių principų, gali sukelti diskomfortą, nutukimą ar pakenkti sveikatai. Pateikiame svarbiausius tinkamos mitybos aspektus.

Tinkamas kiekis

Vienu metu suvalgomo maisto kiekis – lemiamas tinkamos mitybos bei gero virškinimo faktorius. Sveikatai vienodai žalingas tiek per didelis, tiek per mažas suvalgyto maisto kiekis. Tinkamas maisto kiekis – esmi­nis dalykas, norint palaikyti gerą sveikatą ir pasiekti ilgaamžiškumą. „Caraka Samhitoje“ nurodyta, kad skrandis sudarytas iš trijų vienodų dalių. Viena skrandžio dalis turi būti pripildyta kieto maisto (daržovių, ryžių, grūdų, duonos gaminių), antra dalis – skysčių (sulčių, sriubos, vandens), o trečioji turėtų būti palikta tuščia, kad galėtų cirkuliuoti oras ir tridoša.

Jei nesate tikri, ar teisingai užpildote skrandį, laikykitės paprastos tai­syklės – verčiau liautis valgius, kai pajuntate, kad dar galėtumėte šiek tiek suvalgyti. Mat suvalgyti mažiau maisto, negu leidžia jūsų skrandžio gali­mybės – visada geriau, negu prisikirsti per daug. Nors dažnai neprival­gant ir gali būti sutrikdyta vata doša, bet persivalgymas sutrikdo visų tri­jų došų veiklą.

Persivalgymo pasekmė – nutukimas ir jo sukeliamos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies ligos ir hipertenzija, organizmo sistemų bei at­skirų organų apkrova ir ama susidarymas. Asmuo, valgantis daug mažiau nei būtina, galiausiai praranda jėgas, menkėja jo energija bei gyvybingu­mas. Susilpnėja tokios proto funkcijos kaip koncentracija, atmintis ir in­telektas, mažėja odžo ir jutimų galia.

Žmonės dažnai skundžiasi, kad pavalgę jaučia diskomfortą, mieguistu­mą ir sunkumą. Taip yra todėl, kad suvalgomas netinkamas maisto kie­kis, vartojami netinkami maisto produktai bei jų deriniai. Štai kokius ne­tinkamo valgymo simptomus pateikia „Caraka Samhita“:

• Sunkumo skrandyje pojūtis;

• Širdies plakimo dažnių sutrikimas;

• Nugaros ar skrandžio skausmai;

• Diskomforto pojūtis vaikštant, kvėpuojant, kalbant ar juokiantis;

• Tingumas ar mieguistumas;

• Nepasitenkinimo jausmas.

Jatharagni galia

Nustatant tinkamą valgomo maisto kiekį bei jo pobūdį, reikia atsižvelgti į virškinimo ugnies (jatharagni) jėgą. Pagrindinė taisyklė: viskas, kad ir ką valgytume, turi būti visiškai suvirškinta, taip išvengiant ama susidary­mo. Sunkus maistas (riebus, aliejingas ir keptas maistas, saldumynai, pie­no produktai) yra sunkiau virškinamas, todėl turėtų būti valgomas ne taip dažnai kaip lengvesnis.

Kai jatharagni veikla – silpna (mandagni), pavyzdžiui, sveikstant ar se­natvėje, virškinimą stimuliuoja mažesniais kiekiais vartojamas, lengvesnis maistas. Sriuba ir sultinys, troškintos daržovės, sultys ir švieži vaisiai yra lengvi produktai, tad silpna jatharagni juos suvirškina kur kas lengviau.

Valgyti reikia tik tada, kai virškinimo ugnis yra pasiruošusi. Taigi tada, kai visas anksčiau suvalgytas maistas – jau suvirškintas ir juntamas alkis. Jei valgoma dar nesuvirškinus anksčiau suvalgyto maisto, susidaro ama. Maistas taip ir lieka nesuvirškintas, kadangi jatharagni negali apdoroti naujo maisto, prieš tai neperdirbusi to, kuris jau buvo skrandyje. Papildo­mai suvalgytas maistas negali būti paverstas nei į ahara rasa, nei į mala. Jis tampa toksiškas.

Virškinimo galios stiprumas atitinka Saulės judėjimą danguje – stiprė­ja iki vidurdienio, kai Saulė yra aukščiausiame taške, po to – po truputį mažėja. Todėl jatharagni yra stipriausia vidurdienį. Tad pietūs turėtų bū­ti pagrindinis valgymas, nes tuo metu maistas yra lengvai virškinamas ir absorbuojamas. Pusryčiai ir vakarienė turėtų būti lengvesni, nes tuo pa­ros metu jatharagni yra silpnesnė.

Satvinis maistas

Reguliarus satvinio maisto vartojimas padeda užkirsti kelią ligoms, palai­kyti gerą fizinę, mentalinę bei dvasinę sveikatą. Ajurvedos požiūriu, sat­vinio maisto valgymas ir satvinio gyvenimo būdo praktikavimas – ge­riausia ligų prevencija.

Satvinis maistas yra šviežias, švarus ir vegetarinis. Jį sudaro švieži vaisiai ir daržovės, grūdai, sveikų grūdų duonos gaminiai, riešutai, sėklos ir salo­tos. Satvinis yra ir tas maistas, kurio skonis – natūraliai saldus. Tai nėra ra­finuoto cukraus gaminiai, bet visa tai, kas be jokių dirbtinių priedų turi na­tūralios kilmės saldų skonį – grūdai (ryžiai, kviečiai ir miežiai), duonos ga­miniai, medus ir vaisiai. Šiai grupei priklauso ir pienas, žolelių arbata, gry­nos vaisių ar daržovių sultys bei vanduo. Pirmenybė teikiama natūraliai au­gintai maisto žaliavai, nes trąšos, pesticidai, chemikalai ir konservantai turi daug tamasinių savybių.

Reikėtų vengti valgyti grybus, svogūnus, česnakus, pernelyg gausiai vartoti prieskonius, nes šie produktai pasižymi stipriomis radžasinėmis ir tamasinėmis savybėmis. Derėtų sumažinti alkoholio, kofeino turinčių produktų (kavos, šokolado, arbatos, kokakolos) bei mėsos vartojimą arba net visiškai jų atsisakyti. Ketvirtame skyriuje pateikiama smulkesnių ži­nių apie satvinį maistą ir jo poveikį protui.

Terminų žodynėlis:

Ahara rasa – maisto syvai, maisto esmė, maistingoji plazma.
Ama – nevirtas, žalias, nesuvirškintas; iš nesuvirškinto maisto atsirandanti toksinė medžiaga.
Doša – 1) gyvybinė jėga, biologinė kūno energija; 2) yda, trūkumas, tai, kas teršia.
Jatharagni – skrandžio ugnis, virškinimo ugnis, skrandžio sultys, virškinimo fermentai.
Mala – nešvarumas, purvas, iš kūno pašalinamos atliekos.
Mandagni – nusilpusios virškinimo ugnies būsena.
Ojas (odžas) – galia, jėga, gyvybingumas, visų audinių (dhatu) esmė.
Radžasinis – aistringas, aktyvus, aštrus.
Satvinis – tyras, doras, dvasingas, sąžiningas.
Tamasinis – neišmanantis, tingus, tamsus; nusidėvėjęs (pasenęs).
Tridoša – trys došos (vata, pita, kapha).
Vata – vėjas arba oras; viena iš trijų pagrindinių biologinių kūno energijų.

Ištrauka iš Dr. Partap Chauhan knygos „Ajurveda. Mokslas apie gyvenimą ir sveikatą”