Kaip atsikratyti baimės gyventi ir kurti?

car-1967698

Kiekvienas iš mūsų nešiojamės savyje įvairius gebėjimus, talentus, prigimtines dovanas – tarsi lobius, užkastus ir laukiančius, kol bus atrasti. Kai kurie žmonės jau juos surado, atkasė ir, eidami kūrybingo gyvenimo keliu, dalijasi šiais turtais su visais, kuriuos sutinka pakeliui. Tokie žmonės ne tik patys yra laimingi, bet ir kitus padaro tokius. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie nė nenutuokia, kokius turtus nešiojasi savyje, o jei ir nujaučia, nedrįsta ištraukti jų į dienos šviesą.

Tiesa, mes kalbame ne tik apie meninius gebėjimus. Jei norime kurti gyvenimą ir gyventi su kūryba, nebūtina būti poetu, dailininku, muzikantu ar pan., nebūtina siekti visuotinio pripažinimo ar „meninio išsipildymo“. Žinoma, jei to norite, nuostabu! Tačiau kurti gyvenimą – tai atrasti tikrąjį savo kelią, tai padovanoti pasauliui autentiško, nesumeluoto ir nenuvalkioto gyvenimo lobius, tai leisti gyvenimą valdyti kūrybingumui, o ne baimei.

Kodėl mes bijome tyrinėti ir panaudoti Dievo mums dovanotą potencialą? Kodėl bijome gyventi autentiškai ir būti išties laimingi tiesiog eidami savo keliu? Bijome, kad neturime talentų. Kad būsime atmesti, kritikuojami, išjuokti, nesuprasti ar net ignoruojami. Bijome, kad kažkas kitas jau yra įgyvendinęs tai, apie ką mes svajojame, ir, žinoma, padaręs tai daugybę kartų geriau. Bijome, kad kažkas gali pavogti mūsų idėjas, todėl geriau slepiame jas tamsoje. Bijome, kad į mus niekas nežiūrės rimtai arba kad įskaudinsime savo artimuosius, jei garsiai išreikšime savo tiesą. Kad mūsų darbas nebus pakankamai socialiai, meniškai ar emociškai paveikus, kad pakeistų kitų gyvenimus. Kad mūsų svajonės yra keistos ir gėdingos. Bijome vieną dieną suprasti, kad mūsų kūrybinės pastangos tebuvo laiko, jėgų ir pinigų švaistymas. O galbūt bijome to, kad niekada net ir neišdrįsime pabandyti. Bijome, kad esame nepakankamai disciplinuoti. Kad neturime tinkamos darbo erdvės, finansinės laisvės ar laisvo laiko, išlavintų įgūdžių ar reikiamo išsilavinimo. Bijome, kad pažadinsime savo vidinius demonus ir teks susidurti su jais akis į akį. Kad apleidome savo kūrybingumą taip seniai, kad dabar jau nebegalėsime jo susigrąžinti. Bijome, kad esame per seni pradėti ar pakeisti savo gyvenimą. Bijome, kad esame per jauni pradėti ar pakeisti savo gyvenimą. Bijome, kad tai, kas jau vieną kartą pasisekė, niekada daugiau nebepasikartos; jei taip, kam stengtis?

Bijome kvėpuoti, gyventi, kurti, mąstyti… Baimių sąrašas begalinis ir kelia depresiją. Neverta gaišti laiko vardijant jas visas. Galima jį apibendrinti labai paprastai: baisu, baisu, baisu. Viskas be galo baisu. Kaip nugalėti šią baimę? Gali atrodyti, kad tai tiesiog neįmanoma. Tačiau viskas labai paprasta. Tereikia suvokti, kad baimė yra baisiai nuobodi. Baimė neturi jokios įvairovės, jokio gylio ar esmės – viskas nuolatos kartojasi. Ji niekada nesikeičia, nedžiugina ir niekada neturi kokio netikėto posūkio ar nelauktos pabaigos. Baimė – tai daina su neįtikėtinai nuobodžiais žodžiais. Iš tiesų baimės daina turi tik vieną žodį: sustok! Kaip užstrigusi plokštelė, baimė nuolatos suka vieną ir tą patį žodį: sustok, sustok, sustok, sustok! Tai reiškia, kad baimės diktuojami sprendimai visada be galo vienodi ir nuobodūs… taip, teisingai: sustok! Baimė nuobodi dar ir dėl to, kad ji visiškai neišskiria mūsų iš kitų. Visų baimės daina tokia pati. Galbūt vieno žmogaus baimės muzika groja garsiau už kitų, bet dainos žodžiai tie patys: sustok, sustok, sustok

Baimė – tai kiekvienam iš mūsų būdingas gyvybiškai svarbus instinktas, senas, kaip ir pats pasaulis. Tačiau ganėtinai ribotas ir kvailas. Baimė reikalinga tam, kad apsaugotų mus nuo įvairių mirtinų pavojų, tačiau ar tikrai pavojus mums gresia taip dažnai? Visi gerai žinome, kaip bijoti. Baimė būdinga visiems ir vienoda visiems. O štai mūsų kūrybingumas, asmenybė, talentai – išskirtiniai ir originalūs. Pakanka tai suvokti, ir jau galime kvėpuoti laisviau. Galime gyventi, valdomi baimės arba kūrybingumo. Vienas iš jų yra be galo pasikartojantis ir nuobodus, o kitas – tarsi nuostabaus grožio brangakmenis – nuolat atsinaujina, žaižaruoja ir įkvepia. Pasirinkti tenka mums.

Pagal Elizabeth Gilbert knygą “Big Magic” parengė Lina Staponaitė

Pagrindinė nuotrauka iš Pixabay.com

Pasidalinkite su kitais!