„Pavargau, nebegaliu, nieko nebenoriu, neturiu ramybės. Aš – vieniša mama, ką man daryti? Kaip nepasiduoti nevilčiai?“ – gavau laišką su visais šiais klausimais. Prisiminiau, kad juos jau ne kartą esu girdėjęs paskaitose ir asmeninėse konsultacijose. Panašu, kad turime naują pokalbio temą. Šįkart labai sunkią. Ar įmanoma vienišai mamai būti laimingai? Norite atsakymo čia ir dabar? Atsakymas – taip, taip ir dar kartą taip. Tik tai nebus lengva, paprasta ir greita. Na, bet niekas to juk ir nežadėjo.

Pirmas žingsnis. Vidinė ramybė

Šį žingsnį žengti būtina. Svarbu atleisti savo buvusiam partneriui (arba partneriams). Palauk, atleisti? Mane paliko vieną su vaikais, bet turiu… atleisti? Taip, atleisti. Jei norite pakilti iš savo vidinės situacijos, iš aukos pozicijos, tada pirmas žingsnis – atleisti. Tai nebus paprasta. Reikės kasdienio pratimo. Reikia mintyse kasdien pamatyti buvusi vyrą ir jam atleisti, jo atsiprašyti ir jį paleisti, taip pat palinkėti jam sėkmės gyvenime. Ir taip kasdien, kol viduje pajusite augantį palengvėjimą. Buvusius santykius reikia paleisti. Ir šį paleidimą gerai įsisąmoninti. Paleisti – tai atleisti buvusiam vyrui ir pradėti linkėti jam sėkmės.

Neeee, negaliu to padaryti, per sunku. Jis – niekšas. Taip, sutinku, jis gal ir yra niekšas, bet neatleisdama jam, leidžiate tam niekšui vis dar gyventi jūsų pasąmonėje ir gadinti jums gyvenimą. Paleiskite jį – atleiskite jam. Taip pat ir pačios atsiprašykite. Juk jūs turbūt taip pat nebuvote šventoji Motina Teresė. Kasdien linkėkite tam žmogui sėkmės.

Antras žingsnis. Susikurkite naujus džiaugsmo pamatus

Kasdien skirkite laiko savo proto valymui ir maitinimui. Naudokitės trigubo smūgio sistema:

1) Kiekvieną rytą atraskite 10 minučių meditacijai, maldai, kvėpavimo ar psichologiniams (gali būti iš psichologo Olego Gadeckio knygos „Likimo dėsniai“) pratimams. Tai padės susikoncentruoti ir nusiraminti.

2) Kasdien, rytais bent 10 minučių skaitykite: knygą, kuri jus įkvepia, nuramina, ugdo. Man nuostabiausia kelionių ir savęs atradimo knyga pastaraisiais metais yra Radhanatha Svamio „Kelionė namo“. Raskite jus įkvepiančias ir motyvuojančias knygas. Skirkite joms ryte dešimt minučių. Tokios mažos injekcijos pakaks, kad gautumėte naujų minčių tai dienai.

3) Kasryt 10 min. klausykitės. Tai gali būti vaizdo įrašas Youtube.com svetainėje arba kokia nors paskaita. Susiraskite jums patinkančius ir įkvepiančius lektorius, kalbančius apie dvasinį, asmenybės augimą, psichologiją ar savianalizę. Skirkite bent dešimt minučių ir paklausykite ištrauką iš paskaitos. Taip smegenys ugdys naują mąstymo ir elgesio modelį.

Tai – paprastas, nesunkus, bet labai veiksmingas trigubas smūgis ryte. Jis padės iš tikrųjų keisti senas vidines programas. Na, bet vis tiek mane slegia sunkumai, stresas, turiu vaikų… Aš vieniša. Kaip nepasiduoti nevilčiai?

Galbūt tai nuskambės kvailai ar keistai, gal nepagarbiai, bet privalau pasakyti dar vieną dalyką… Sunkumai yra didžiausia mūsų gyvenimo dovana. Sunkiausiais savo gyvenimo etapais galime padaryti didžiausią progresą. Pats geriausias plienas pasaulyje turi iškęsti sunkiausius išbandymus ugnimi ir vandeniu, kol tampa Damasko plienu. Suprantu, kad esu kietaširdis, nes sakau tai vienišoms mamoms. Mielosios, savo sunkią situaciją jūs galite paversti pačių didžiausių galimybių tašku, ištakomis. Tai kažkada išmokau iš psichologo Olego Gadeckio paskaitos. Vėliau studijuodamas sėkmingų žmonių biografijas vėl ir vėl rasdavau ją patvirtinančius pavyzdžius. Kiekviena sunki, gal net žiauri situacija mus augina, suteikia galimybę pakilti aukščiau. Mielosios, dabartinė sunki aplinka ir situacija gali tapti jūsų tramplinu į sėkmę. Jokiu būdu nesakau, kad toms, kurios nori tapti sėkmingos, reikia išsiskirti ir tapti vienišomis mamomis. Bet jei jau esate tokioje situacijoje, tai panaudokite ją savo naudai, tai tikrai įmanoma!

Sunkumai padės, jei juos matysite iš mokinio pozicijos. Mokinio pozicija – tai atvirumas pokyčiams ir noras keisti susiklosčiusią nemalonią situaciją. Mokinys – tai žmogus, kuris nieko nekaltina, nes tam neturi laiko. Tai žmogus, kuris ieško galimybės augti, mokytis ir padėti kitiems. Bėda ta, kad mes dažniausiai viduje nešiojamės aukos poziciją. Ją reikia paleisti – išlaisvinkite auką, paleiskite ją. Jūs – ne auka, jūs esate mokinys, kuris atvirai ir smalsiai žiūri į didelį nepažįstamą pasaulį. Visi jūsų patirti sunkumai ateityje taps sėkmės tramplinu. Svarbiausia, tai – žingsnis į neišvengiamą sėkmę.

Yra dar du dalykai, kuriuos derėtų daryti kasdien:

1) Rašykite dėkingumo dienoraštį. Kasdien sugalvokite ir parašyti bent po vieną sakinį, už ką esate tądien dėkinga. Tai gali būti smulkmenos, bet jas būtina užrašyti.

2) Bent vieną valandą per savaitę savanoriaukite. Taip taip, jūs – vieniša mama, neturite tam laiko, nuo vaikų ir taip stogas važiuoja. Vis dėlto būtent jūs turite rasti ir savanorystei paskirti bent vieną valandą per savaitę. Kur savanoriauti? Nesvarbu, darykite tai ten, kur jums bus prie širdies: senelių ar vaikų namuose, benamių maitinimo valgykloje, vienuolyne… Kur tik jums bus įdomu tai daryti. Savanorystė keičia mūsų vidines programas, ji ir jums padės. Geriausia tada, kai pagalbos reikia pačiam, padėti kitiems: tada mūsų vidinis pasaulis keičiasi pats, belieka tai tik stebėti.

– Ražauskai, tiek čia daug visko reikia daryti. Gal galima paprasčiau išspręsti šitą problemą?

– Galima. Galima visai nieko nedaryti ir būti auka.

Bet jūs – ne auka, mes abu tai žinome. Jūs galite daugiau negu galbūt įsivaizduojate. Gali dovanoti meilę, galite ją gauti, galite gyventi ir džiaugtis.

Pradedam? Pradėkite nuo dėkingumo dienoraščio. Paimkite tuščią lapą ir užrašykite, už ką esate dėkinga šiandien… Tada atsiminkite jus palikusį vyrą, atleiskite jam, palinkėkite gero kelio. Išlaisvinkite save, neleiskite pykčiu ir neapykantai jus įkalinti. Ką daryti toliau, jau aprašiau. Žinote ką? Jums pavyks! Iš kur žinau? Jau daug kartų mačiau šią transformaciją! Įkvėpkite ir iškvėpkite. Pradedam dabar, tiesiog dabar.

Jūsų naujos kelionės draugas,

Darius Ražauskas

Dariaus Ražausko asmeninis puslapis Esujums

Redagavo Lina Staponaitė