Ar teko gyvenime būti „duobėje“? Dar ir kaip! Ar lengvai sekėsi išlipti? Ne. Kodėl taip sunku išlipti? Neaišku, ką daryti? Na, pasiaiškinkim. Blogi periodai juk ir vėl sugrįš. Sakot, aš ne optimistas. Optimistas! Tik žinau, kad sunkūs gyvenimo laikotarpiai reikalingi mums, kad augtume ir perkainotume vertybes. Kitaip sakant, niūrus gyvenimo etapas visada savyje neša pozityvų pokyčio „užtaisą“. Tačiau daugeliui žmonių sunkumų periodai tampa degradacijos ar sąstingio laikotarpiu. Tai ką daryti, kad krizės mus augintų, o ne palaidotų?

Tamtararam! Nuostabusis sąrašiukas. Kodėl jis nuostabus? Nes veikia! Iš kur žinau? Pats taikiau! Ražauskai, ir tau būna krizės? Oooo taip! Aš irgi, pasirodo, esu žmogus! Na ką gi. Važiuojam.

Nuostabusis septynių žingsnių sąrašiukas „Ko griebtis sukrizenus?“

1. Atitraukti savo dėmesį nuo problemos

Kai patenkame į liūdną situaciją, paprastai pasineriame į analizę, kurią galima pavadinti: „Kodėl? Kodėl? Kodėl? Kodėl aš? Kodėl man? Kodėl vėl?“ Šitą mąstymo grandinėlę reikia kuo greičiau nutraukti: susigalvoti kokią nors veiklą, išsikelti tikslų, kurie pertrauktų „užstrigusios plokštelės“ sindromą. Labai padeda, jei pakeičiame vietą ir aplinką, taip pat naujos patirtys, uždaviniai, jus dominanti veikla. Krizių laikotarpiu bene sunkiausia yra prisiversti negalvoti apie krizę. Žmonės, kurie tai sugeba, turi daug šansų greičiau ir mažiau skausmingai pergyventi blogą laikotarpį.

2. Judėti! Judėti, judėti ir dar kartą judėti!

Aktyvus judėjimas neleidžia smegenims per daug pasinerti į depresiją ir suteikia mums šansą „restartuotis“ viduje. Todėl sunkiu laikotarpiu būtina kasdien pajudėti. Sporto klubas, bėgimo takelis, baseinas, jogos salė, sodas ar daržas su daug neravėtų piktžolių… Viskas tinka. Svarbu kasdien pajudėti ir taip suteikti sau progą viduje pailsėti nuo krizės.

3. Padėti kitiems

Vienas iš galingiausių „vaistų“, kai mums sunku – padėti kitiems. Savanorystė, labdaringa veikla. Jei įmanoma, ja reikėtų užsiimti nuolatos. Tai – stiprus įrankis keičiant tai, kaip viduje regime susiklosčiusią situaciją. Padėdami kitiems galime iš tikrųjų tapti laimingais net problematišku laikotarpiu.

4. Linkėti visiems laimės

Šį metodą savo knygose išpopuliarino daktaras Olegas Torsunovas. Metodika paprasta: kasdien susiraskite ramų kampelį ir bent penkias minutes užsimerkę ir įsivaizduodami savo artimuosius, draugus, bendradarbius ir aplinkinius linkėkite visiems laimės. Kartokite frazę: „Aš linkiu visiems laimės.“ Skamba labai paprastai. Veikia puikiai. Išbandyta. Efektyvumas pasireiškia praktikuojant kasdien.

5. Valėte šįryt dantis? Taip? O protą? Ne?

Kodėl manote, kad dantys svarbesni už protą? Juk smegenų nepakeisi. Dantis galima užlopyti arba įdėti naujus. Su smegenim sunkiau. Moksliniai tyrimai jau senokai patvirtino praktinę meditacijos naudą. Meditacijos rūšių yra šimtai, todėl teks išbandyti įvairias ir pajausti, kas jums labiausiai „prilipo“. Kasdienė meditacija stipriai harmonizuoja ir padeda valdyti stresą, o to mums labiausiai ir reikia krizenimo (krizės) laikotarpiu.

6. Bendrauti su optimistiškais draugais

Kur tokių gauti? Ieškoti, ieškoti, ieškoti. Ne baruose ar klubuose. Tam yra jogos studijos, sveikuolių sąjungos, veganų mugės, blaivūs festivaliai, savanoriškos organizacijos, gyvūnų teisių gynėjų konferencijos ir t. t. Ten, kur renkasi sąmoningi ir optimistiški žmonės, reikia ieškoti draugų ir su jais bendrauti, draugauti, kviestis į svečius. Optimistiški draugai kaip niekas kitas padeda sunkiu periodu pakeisti užstrigusias mąstymo „plokšteles“ arba sėkmingai ištverti sunkų periodą. Beje, optimistiškus draugus reikia „ruošti atsargai“ iš anksto. Kaip sako: „Tepk slides vasarą.“ Krizės metu bus sunku jų susirasti, nes jūsų vidinis pasaulis trauks ne naujus draugus, o naujas krizes. Taigi reikia padirbėti iš anksto, t. y. dabar!

7. Skaityti knygas, paremtas tikrais faktais, biografijomis

Tokias knygas mūsų protas priims giliau. Svarbu, kad knygos herojus niekada nepasiduotų ir kovotų su sunkumais bei juos nugalėtų. Sėkmės istorijų mūsų protui reikia kaip oro. Man labai patinka amerikiečių jogo autobiografija „Kelionė namo“ – drąsiai galiu rekomenduoti kaip knygą, tinkamą šiai kategorijai. Ir dar. Skaityti nebūtina daug, bet svarbu kasdien. Svarbu ne kiekybė, o kasdienis informacijos žiupsnelis.

Tamtararam. Nuostabusis septynių žingsnelių sąrašiukas baigtas. Taip, aš suprantu, kad dar galima pridėti daug gerų dalykėlių ir kad tai nėra baigtinis ir absoliutus reikalas. Na, bet jo visiškai užtenka gyvenimo pradžiai. Jei visus septynis žingsnelius taikysite kasdien, sunkumai praeis lengviau. Jie nedings, neišgaruos. Jūs tiesiog juos priimsite lengviau, paprasčiau, natūraliau. Didžiausi mūsų priešai dažniausiai gyvena mūsų galvoje.

Gerų ir rezultatyvių krizių jūsų gyvenime.

Krizenkime kartu.

Darius Ražauskas

Redagavo Lina Staponaitė

Šaltinis: Dariaus Ražausko tinklaraštis www.esujums.lt