Sukurti ryšį tarp proto ir kūno šį kartą mums padės nasagra drishti.
Žiūrėjimas į nosies galiuką (nasagra drishti) – labiausiai paplitęs iš regėjimo koncentracijos pratimų jogos praktikoje. Šio pratimo atlikimas aprašomas Hatha jogos pradžiamokslyje: „protas subalansuotas, akys pusiau atmerktos, žvilgsnis sukoncentruotas į nosies galiuką.“ Griežta taisyklė čia tik viena – žiūrėti reikia į savo nosį, o ne į svetimą. :)
Yra mažiausiai 6 atsakymai į klausimą, kodėl jogai taip įdėmiai žiuri į savo nosies galiuką.
1. Padeda susikaupti ir padidinti dėmesingumą.
„Kai akys sukoncentruotos, protas taip pat susikoncentruoja. Jei jūsų protas yra išsiblaškęs ir chaotiškas arba jei jūs piktas, pasinaudokite šiuo metodu.“ – rekomenduoja Bihariška jogos mokykla.
Drishti padidina dėmesingumą ir leidžia patirti šios praktikos vientisumą. Fokusuodami savo žvilgsnį į vieną tašką, mes padidiname savo koncentracija ir galime ilgiau išbūti asanoje (jogos poza). Reguliariai atliekant šį pratimą fokusavimas ir sąmoningumas persikelia ir į kasdieninį mūsų gyvenimą, – rašo Aštanga vinjasa jogos tradicijos saugotojas, mokytojas Patabhi Džoisas.
2. Užtikrina teisingą galvos padėtį.
Drishti padeda išlaikyti teisingą galvos padėtį asanų atlikimo metu. Jeigu, tarkim, atliekant jogos pratimą Šuo, žiūrite ne į viršų, o į nosies galiuką –išvengiate kaklo pertempimo. Kaip teigia Petri Rajsanenas knygoje „Aštanga joga“, dėl drishti išlaikyti pusiausvyrą, to reikalaujančiose pozose, pavyksta lengviau ir su minimalia įtampa, o lenkianti, galva užima reikiamą padėtį, ir atsiveria krūtinės ląsta.
3. Pagerina lenkimosi į priekį ir atgal kokybę.
Nasagra drishti – būdas aktyvuoti „kylantčių vartų“ refleksą. Apie tai kalba daktaras Sergėjus Agapkinas: „Asanos metu galime pasiekti tam tikrą kūno įsitempimo lygį ir tęsti pratimo mes nebegalime dėl skausmo signalų. Tai normalu. Apie 15 % mūsų kūno lankstumo yra užblokuota, tai kaip kūno apsidraudimas, saugumo zona.“ Dėl akis judinančių raumenų įtampos, šiuos blokus galima nuimti ir giliau susilenkti arba išsilenkti: motoneuronų, išsidėsčiusių aukščiau, aktyvumas pakeičia informaciją, kuri eina iš apačios.
„Tai tiesioginis dėmesio nukreipimas“, – sako S. Agapkinas. „Tačiau akis reikia suvesti į vieną tašką taip, kad jūs realiai jaustumėte įtampą. Jei įtampos nėra – iš to jokios naudos.“
4. Pripildo kūną energija.
Prana (gyvybinė energija) seka paskui dėmesingumo energiją – teigia Deividas Froulis. Būtent todėl atliekant jogos pratimus, būtina „suvesti ryškumą“ į tai, kas vyksta mūsų viduje. Dėl to, kad prana surišta su sąmone, ji sekioja paskui mintis. Tam, kad teisingai sufokusuotume pranos tekėjimą, būtina giliai pasinerti į save. Taip patvirtina ir P. Rajsanenas: „nukreipdami savo dėmesį į gilyn save, mes pripildome kūną energija.“ Išvertus iš sanskrito kalbos drishti reiškia „žiūrėjimas“, „žvilgsnis“ ir „ketinimas“.
5. Aktyvuoja mula bandha.
Anot Svamio Nirandzanananda Sarasvačio, žvilgsnio fokusavimas į nosies galiuką, sąmoningai ir ilga laiką, padeda pažadinti muladhara čakrą ir įveda į meditacinę būseną.
Apie nenutrūkstamą ryšį tarp žvilgsnio ir mula bandha kalbėjo ir tokie autoritetingi jogos praktikai kaip Ričardas Frimanas bei Edi Šternas. Visi jutiminiai organai, per jiems atstovaujanti elementą, yra surišti su įvairiomis čakromis. Muladhara čakra – simbolizuoja žemę ir yra surista su uosle, o tai reiškia – nosimi. Todėl nukreipdami žvilgsnį į nosies galiuką mes automatiškai naudojame mula bandha, kuri susieta su muladhara čakra.
6. Padeda pajausti proto ryšį su kūnu.
Nosies galiukas – vieta, kur susitinka kūnas ir protas. Iš viso yra du taškai, kur nervinės ląstelės išeina už galvos smegenų ribų ir neina į nugaros smegenis: akys ir nosies galiukas.
Apie tai Niujorke labai gražiai pasakė Aštanga jogos mokyklos direktorius: „Nervinės ląstelės, kurios yra nosies galiuke, nepraeina per stuburo kanalą. Jos eina betarpiškai nuo galvos smegenų link nosies. Taigi nukreipdami savo žvilgsnį į nosies galiuką, mes nutiesiame tiesioginį tiltą į smegenis ir turime tiesioginį kontaktą. Ir jei tai ne pats kiečiausias dalykas pasaulyje, tada aš nežinau kas tai!“
Redagavo Lina Šimelionytė
Susiję Straipsniai