Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad aš tavęs nemyliu. Priešingai – tai reiškia, kad tu priartėjai prie manęs ir esi man svarbus.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu su tavimi išsiskirti. Tai reiškia, kad noriu atrasti ryšį su tavimi ir viską išsiaiškinti. Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad su manimi neįmanoma susikalbėti.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu tau pakenkti. Tai reiškia, kad aš noriu susitarti prieš tai, kai mes pradėsime vienas kitą skaudinti.

Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad tu esi blogas. Tai reiškia, kad tu padarei tai, kas man nepatinka.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad aš esu bloga. Tai reiškia, kad aš žinau, kur yra mano ribos ir kokie yra mano tikslai.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad aš pradėsiu siautėti. Tai reiškia, kad aš sustosiu tada, kai tu mane išgirsi.

Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad tavęs negerbiu. Tai reiškia, jog aš tikiu, kad tau pavyks mane sustabdyti. Aš stengiuosi atrasti tokius žodžius ir veiksmus, kurie maksimaliai išreikštų mano jausmus ir neįžeistų tavęs.

Jeigu aš pykstu ir šaukiu, tai tik todėl, kad manyje kunkuliuoja daugybė jausmų, o ne todėl, kad noriu tave pažeminti.

Jeigu aš šaukiu šalia tavęs, tai nereiškia, kad aš šaukiu ant tavęs.

Jeigu aš pykstu šalia tavęs, tai nereiškia, kad aš pykstu ant tavęs.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad aš būtinai būsiu agresyvi. Kartais man pakanka pasakyti apie savo pyktį ir aš nusiraminu.

Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad tau nejaučiu kitų jausmų. Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad nesu tau dėkinga. Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad tavęs nemyliu.

Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad noriu, jog tu nustotum daryti tai, dėl ko aš pykstu. Ir tai nereiškia, kad aš laukiu, jog dėl mano pykčio tu pakeisi savo elgesį.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad tu esi neteisus ir privalai atsiprašyti. Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad smerkiu tave.

Jeigu aš pykstu, tai – ne visiems laikams. Tai – laikina būsena, kaip ir visos kitos būsenos.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad esu blogai išauklėta. Tai reiškia, kad aš klausau savęs ir manyje yra daug gyvybinės jėgos.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad aš negaliu susivaldyti. Jeigu aš pykstu, tai reiškia, kad esu gyva.

***

Aš turiu teisę pykti.

Net jeigu tai yra beprasmiška ir nekonstruktyvu. Juk logika yra logika, o jausmai – neracionalūs.

Aš galiu pykti ant tavęs, net jeigu tai tau nemalonu, net jeigu tu įsižeidi ar verki. Nes mano pyktis – tai mano atsakomybė, o tavo nuoskaudos – tavo atsakomybė.

Aš turiu teisę pykti ant tavęs, net jeigu tu sakai, kad tai gali tave sužeisti. Jeigu aš neturiu tikslo tavęs sužeisti, kas tuomet tai daro, jei ne tu?

Aš turiu teisę pykti būtent dabar, net jeigu tau atrodo, kad tai visiškai ne laiku ir ne vietoje.

Aš turiu teisę pykti, net jeigu atrodau visiškai kvailai, nes viduje paliktas pyktis gali mane sugriauti.

Aš turiu teisę pykti, net jeigu tu mane myli. Aš turiu teisę pykti ir mylėti vienu metu.

Aš turiu teisę pykti ir tada, kai esu neteisi. Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad visada esu teisi. Kartais aš pykstu iš nevilties.

Aš turiu teisę pykti ant tavęs, net jeigu tu nenorėjai nieko blogo, net jeigu tu linki man vien tik gero.

Aš turiu teisę pykti ant tavęs, net jeigu tu nori su manim susitaikyti, net jeigu prašai atleidimo. Net jeigu dėkoji ir apkabini. Net jeigu dovanoji dovanas ir vaišini skanėstais.

Aš turiu teisę pykti, net jeigu nesuprantu priežasties.

Aš turiu teisę pykti, net jeigu nėra kaltų, nes aš galiu turėti priežasčių išreikšti jausmus.

Aš turiu teisę pykti, net jeigu tai nieko nepakeis.

Mes galime pykti vienas ant kito tuo pačiu metu.

Aš galiu pykti ir mylėti vienu metu. Pykti ir mylėti tą patį žmogų, nes santykiai, kaip ir žmonės, įvairialypiai.

Aš prisiimu atsakomybę už savo pyktį. Jeigu aš nemoku jo išreikšti ir slopinu, aš pati atsakau už tai.

Aš prisiimu atsakomybę už tai, kad atrasčiau tinkamą formą išreikšti savo pyktį.

Aš pasiruošusi atlaikyti tavo pyktį ir likti su tavimi tam, kad mes atrastumėm bendrumą.

Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu, jog tu išeitum. Dažnai aš noriu, kad pasiliktum ir ištvertum visa tai.

Jeigu aš pykstu ant kažko kito, bet išsilieju ant tavęs… taip yra paprasčiau. Ir aš žinau – esu neteisi.

Aš pasiruošusi priimti tavo pyktį ir jį suprasti. Aš žinau, kad net jeigu aš pykstu ant tavęs, tu neprivalai atitikti mano lūkesčius. Kaip ir aš – tavo.

Jeigu aš negaliu atlaikyti tavo pykčio, kai tu man sakai apie jį, tu nekaltas. Jeigu tavo pyktis mane griauna, aš pati dėl to esu atsakinga.

Nei tu, nei aš neturime priežasčių gėdytis savo pykčio, kaip ir kitų jausmų. Tai natūralu – kaip kvėpuoti ir gyventi.

Jeigu mes susipyksime, tai nereiškia, kad mūsų santykiai pablogės. Jie gali ir pagerėti.

Aš priimu tave tokį, koks tu esi, ir tikiuosi, kad mes atrasime ryšį. Bet aš negaliu to reikalauti iš tavęs.

Aš priimu save tokią, kokia esu. Su visais jausmais, nieko neslėpdama. Aš stengiuosi pasikeisti. Ir aš žinau, kad be pykčio neįvyksta gyvenimo stebuklai – nei laimė, nei meilė…

Autorius A. Dateshidze

Parengė Ilona Tamošiūnienė, svetainė: Drasagyventi.lt