Išdidumas. Kas jis?

29243039_10156106762976132_1530037997_o

Išdidumas dažnai suvokiamas kaip pagyrūniškumas, pasipūtimas, „pasikėlimas“, kitų menkinimas ir žeminimas.

Todėl tas, kuris save laiko neišdidžiu, negali didžiuotis, džiaugtis savo pasiekimais – jokiais būdais tik ne viešai, tik ne garsiai, o aukščiausias „neišdidumo“ lygis – nesidžiaugti net ir sau, prieš save, savo mintyse.

Todėl „neišdidūs“ nuolat renkasi kančią ir auką. Savęs, savo rezultatų, darbų ar gebėjimų menkinimą, motyvuoja save (ir kitus) bausmėmis, kritika ir taisyklėmis.

Kančia visada susijusi su išdidumu. Mes turime labai daug istorijų apie tai, kaip kančia išaukština, sutaurina, pakelia virš blankios, prėskos kasdienybės, išskiria iš banalių laimingų vidutinybių. Per kančias – į žvaigždes. Kenčiantiems – dangus.

Daugelis nuoširdžiai tiki, kad kančia yra variklis, varantis į priekį, į asmeninį bei dvasinį tobulėjimą, atsižadėjimas ir savo poreikių nustūmimas į antrą planą yra pasigėrėjimo verta savybė, todėl siektina kiekvieno „neišdidaus“ žmogaus.

Kam įdomūs nekenčiantys, nepasiaukojantys žmonės? Niekam. Kas žavisi nekenčiančiais, nepasiaukojančiais žmonėmis? Niekas. Ar kas žiūrėtų filmus, skaitytų knygas apie žmones, kurie gyvena be kančios ir dramų? Ne! Iš kančios galima oriai išeiti ir didžiuotis tuo, kad nepalūžai. Kančia sustiprina, sutaurina, išgrynina. Kas nenužudo, tas užgrūdina.

Mes turime tiek daug „tiesų“, kuriomis tikime be mažiausios abejonės, pagal jas gyvename, kuriame santykius, savo finansines ir karjeros galimybes.

O kas būtų, jei šiandien nusiimtume kančios karalienės arba karaliaus karūną ir paleistume norą būti gyvenimo, santykių su vyru/žmona auka? Jei paleistume norą būti darbdavio, valstybės, medikų auka? Savo ligos ir sergančio kūno auka?

Aukos jausmas – tai tik jausmas, kurį jaučiame savo viduje. Jei mes jį jaučiame, jei mes prisirišę, įsikabinę nevisai sąmoningo poreikio kentėti, mes patys tą prisirišimą galime ir atpalaiduoti. Ne nušveisti, ne nutrenkti, tiesiog atpalaiduoti tai, kas įtempta.

Ar leisi sau šiandien būti laimingu ir sėkmingu nors šiek tiek labiau, nei vakar? Ar gali atkreipti dėmesį, kur jauti sėkmės arba nesėkmės jausmą? Savo viduje. Vadinasi tu esi tas, kuris jaučia sėkmę arba nesėkmę. Tai ar gali sau leisti prisiminti, kaip tai jaučiasi, kai esi sėkmingas ir ar gali šiandien palaikyti savo viduje tą jausmą šiek tiek ilgiau, nei vakar?

Ar gali šiandien pastebėti savo pasirinkimus jausti bet kokį emocinį, fizinį ar minčių diskomfortą ir tiesiog paleisti, atpalaiduoti įtampą, kuri kyla dėl tokio pasirinkimo? Nors trumpam. Taip, kaip išeina. Bent šiek tiek.

Kas lieka ČIA ir DABAR, jei nelieka įsitikinimo, jog kančia – neišvengiama ir būtina?

Dalinkitės tuo su draugais, kuriems linkite šiandien patirti daugiau sėkmės, nei vakar :-)

Teksto autorė – Asta Ivaškevičiūtė, viena iš Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos įkūrėjų, jau penkerius metus skaitanti paskaitas moterims apie moteriškumo paieškas ir moteriškos energijos savyje budinimą, vedanti praktinius užsiėmimus, meditacijas, vizualizacijas. Asta yra Reiki meistrė-mokytoja, Emocinės laisvės technikos, emocijų paleidimo (Sedonos metodas) praktikė, „Teta gydymo“ praktikė, Young Living holistinės pasaulėžiūros ambasadorė. Ji gilinasi į Vedų mokslą bei pati gyvenime vadovaujasi Vedų filosofija.

Pazinimassaviraiska.weebly.com

 Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!