Šeštadienis. Visai nemenkai Lietuvos daliai ši diena siejasi su “Eurovizija”, su šio konkurso aistromis, ašaromis (tikromis ir dirbtinėmis), šypsenomis, natomis ir dekoracijomis. Kalbiname Ievą Zasimauskaitę Kiltinavičienę, vieną iš “Eurovizijos” dalyvių. Ji atliks dainą “Life (not that beautiful)” (ang. “Gyvenimas (ne toks ir gražus)”). Bet ar iš tiesų Ievai gyvenimas ne toks gražus?

Ievute, anksčiau Balarama.lt skaitytojai jau turėjo progą praverti duris į tavo gyvenimą. Žinome, kad ieškai darnaus, sąmoningo gyvenimo kelio, pasakoji žmonėms apie nuo vartojimo kultūros nutolusią gyvenimo alternatyvą. Atrodo, tai gana išskirtinis kelias. Kas paskatino šiemet ir vėl atsigręžti į populiariąją sceną ir dalyvauti “Eurovizijoje”?

Mano patirtis rodo, kad blaivus, sveikas gyvenimo būdas, alternatyvi pasaulėžiūra netrukdo eiti į sceną, kaip tik padeda. Galėdamas blaiviau į viską žiūrėti atlikėjas gali geriau įsigyventi ir susikoncentruoti į tai, ką daro scenoje. Man tai tikrai labai padeda. Dėl to šiais metais „Eurovizijoje“ jaučiuosi žymiai saugiau negu prieš dvejus metus. Man atrodo, tai jaučia ir komisija, ir žiūrovai.

Tavo pasirodymas ir daina “Eurovizijoje” tikrai išsiskiria iš kitų. Ką tau reiškia ši daina? Kokia jos žinutė – ką norėtum perduoti savo klausytojams?

Aš labai džiaugiuosi, kad galiu dalyvauti tokiame populiariame konkurse, „Eurovizijoje“. Jaučiu, kad savo daina ir pasirodymu šiemet galiu daug ką prasmingo pasakyti. Kai tik išgirdau dainą, nuo pat pirmų akordų supratau, kad ji parašyta būtent man. Iš karto kilo idėja, kaip galėčiau pakoreguoti žodžius, taip ir padariau. Dabar dainos tekstas pasakoja gilią istoriją apie tikėjimą. Be tikėjimo gyvenimas niekada nebus toks gražus, koks gražus gali būti. Tai – man labai svarbi asmeninė patirtis, išgyventa itin giliai. Labai norėčiau perduoti žmonėms ramybę, kurią jaučiu, kai dainuoju šią dainą, nes šiais laikais mums ypač reikia tikėjimo, nuoširdumo, atvirumo. Pasaulis ir taip per daug chaotiškas. Visur be galo daug konkurencijos. Noriu papasakoti žiūrovams, kad pasaulis iš tiesų labai labai gražus. Tik tam, kad tai pajustume, reikia atsisukti į Dievą, siekti pažinti Jį ir save.

Užsienio komisija ir žiūrovai, rodos, labai vertina tavo pasirodymo nuoširdumą. Atlikdama šį kūrinį tu tarsi pasineri, esi visa jame. Kaip tai pavyksta? Ar būti nuoširdžiam “Eurovizijos” scenoje nėra rizikinga? Juk ten tiek blizgučių ir dirbtinių šviesų. Ar apskritai nuoširdumas iš žmogaus nereikalauja per daug?

Iš tikrųjų aš šimtu procentų esu šiame kūrinyje, kai jį atlieku, nes suprantu, apie ką jis, kokią jėgą savyje turi ir neša kitiems. Dėl to šia daina beprotiškai tikiu. Be galo norėčiau, kad ji būtent šiais metais išvažiuotų atstovauti Lietuvą „Eurovizijoje“.

Aš kaip tik esu įsitikinusi, kad nuoširdumas yra labai didelis ginklas. Galbūt būtent tai ir pastebi užsienio komisija. Juk jie tiesiai šviesiai apie tai kalbėjo komentuodami pasirodymus. Aš tikiu, kad apskritai gyvenime nuoširdus žmogus gali pasiekti labai daug. Žinoma, kartais mes bijome būti nuoširdūs, bijom nusimesti tas kaukes, bet galų gale nuoširdumas mums tik padeda.

Aš stengiuosi būti kuo atviresnė – ir sau, ir kitiems. Ir scenoje, ir gyvenime. Kai atlikėjas yra atviras su žiūrovu, žiūrovas tai jaučia. Ir atsako tuo pačiu. Iš karto gali tai pajausti, susikuria tvirtas ryšys. Tai tikra magija. Bet atvirumas padeda ne tik scenoje. Jis būtinas, pavyzdžiui, santykiuose tarp vyro ir žmonos, tarp draugų. Mums būtina šnekėtis vieni su kitais, juk nesame mistikai, mokantys skaityti mintis. Taigi atvirumas tikrai padeda. Todėl labai linkiu visiems būti atviriems. Kuo labiau atverti savo širdis. Noriu visiems žmonėms palinkėti, kad pradėtų ieškoti atsakymų savyje. Ten būtinai juos atras. Eikime link Dievo, Jis yra tobulas. Mūsų gyvenimas – tai nuostabi kelionė.

Kalbėjosi Lina Staponaitė

Nuotraukas atsiuntė Ieva Zasimauskaitė Kiltinavičienė