Besisukant šou versle nėra lengva išvengti bemiegių naktų, apsvaigusių ar nesveikai gyvenančių žmonių – beveik visi besisukantys mados pasaulyje rūko, vartoja alkoholį, svaiginasi narkotinėmis medžiagomis – mačiau visko, bet niekad nebandžiau taip gyventi. Šoku beveik visą savo gyvenimą nuo pradinių klasių, Lietuvoje modeliu dirbu nuo penkiolikos metų, tarptautiniu modeliu – nuo septyniolikos metų, kai pirmąkart išvykau į Taivaną. Man niekada nebuvo skanus alkoholis ar nikotino kvapas, tad jų niekada nevartojau, nevartoju ir dabar. Esu labai laiminga suradusi bendraminčių, džiugu kiekvieną kartą pamatyti vis naujų veidų, prisijungiančių prie sveikesnės visuomenės.

Pokyčių pradžia

Pokyčiai mano gyvenime prasidėjo maždaug prieš septynis metus, kai su drauge baigėme Gyvenimo meno fondo įvadinį kursą. Nors buvau dar moksleivė (berods, 10–tokė), manęs netraukdavo visi tie tuštybių pilni vakarėliai, kur liejasi alkoholio upės ir rūko kaip kaminai. Po kursų pradėjau gyventi kitaip. Gyvenime pasikeitė požiūris į daugelį dalykų: pradėjau domėtis joga, sveika gyvensena, meditacijomis, o šiandien jau neįsivaizduoju savo gyvenimo be rytinio saulės pasveikinimo, praktikų ar jogos asanų. Dar labiau įsitraukiau, kai mama prieš 3–4 metus labai patenkinta grįžo iš Šventojoje vykusios sveikuolių vasaros stovyklos, kupina naujos, naudingos informacijos. Tad dabar esame abi sveikuolės, galime kartu praktikuoti jogą, meditacijas, abi šiuo metu labai domimės ajurveda, Vedomis bei planuojam aplankyti Indiją – vieną dvasingiausių šalių pasaulyje.

Mitybos įpročiai

Šiuo metu esu vegetarė, jau kokie penkti metai. Būdama šiltuose kraštuose ar vasarą žaliavalgiauju ir mėgaujuosi šviežiomis uogomis, vaisiais bei daržovėmis. Pasninkauju gan reguliariai, ypač per ekadašius, kartais pasidarau „sulčių dienas“, kaip sveikuolių stovykloj. Mėsos nebevalgau natūraliai, tiesiog atėjo metas, kai jos „atsivalgiau“, stebėjau, ar išvis man jos reikia. Iš pradžių tikrindavausi kraują, ar netrūksta geležies. Kadangi viskas buvo gerai – nieko netrūko, valgyti negyvėlių nebesinorėjo vis labiau. Labai žiūriu, ką dedu į burną, kaip, kur, ką valgau. Nėra dienos be vaisių, daržovių, kurių, būdama maža, nelabai mėgau.

„Kokakolos“ nebegeriu nuo pradinės mokyklos laikų, kai klasėje darėme eksperimentą su iškritusiais pieniniais dantimis. Užpylę juos „kokakola“ laikėm keletą dienų, o rezultatas buvo supuvę, pajuodę dantys. Kaip dabar dažnai pasakau: „Ja ir batų neplaučiau, nes gaila batų būtų“ (haha:)).

Galbūt daugelis jaunimo net nesusimąsto, ką deda į burną, bet tai yra tik dėl žinių trūkumo. Džiaugiuosi, kad Sveikuolių sąjunga rengia tokius projektus kaip „Sveikesnio pasirinkimo link“, sveikatingumo ugdymo stovyklas, kurios tikrai duoda labai daug žinių, praktikos bei galimybę smagiai praleisti laiką tarp nuostabių žmonių. Tikiu, kad pamažu jaunimas keisis į gera, susimąstys, kad gyvenime save reikia saugoti ir tausoti jau dabar, kol nevėlu.

Šventės – laikas susibūrimui ir bendravimui, o ne skrandžių pripildymui

Man gražiausios bei dvasingiausios metų šventės – Šv. Kūčios ir Kalėdos. Švenčiame visas krikščioniškas tradicines šventes, tačiau tai – laikas skirtas šeimos susibūrimui, bendravimui, o ne skrandžių pripildymui. Nevartojam alkoholio, todėl kartais svečiuose sulaukiam kreivų žvilgsnių ar replikų, bet aš nekreipiu dėmesio, tegul kas ką nori, tą ir šneka. Man svarbiausia pačiai gerai jaustis, o per tiek metų įpratau, kad visur galiu atsisakyti mėsos, alkoholio ar kitų nuodų, net ir už 10 tūkst. eurų siūlyto šampano atsisakiau. Turbūt pagalvojo: „keistuolė“ (cha-cha). Visokių nuomonių yra ir visokių visada bus. Stengiuosi neteisti ir nekritikuoti mano pasaulėžiūrai skirtingo gyvenimo būdo. Viliuosi, kad kada nors žmones pasieks sąmoningumas ir jie susimąstys, pradės gyventi kitaip, saugoti savo sveikatą, nes be sveikatos nėra ir laimės.

Labai mėgstu eiti į „Satsangus“, „Yoga JAM“ ar „Yoga Rave“ – jaunimo, besilinksminančio be svaigalų, linksmybes. Anksčiau tokių nebūdavo, o dabar yra, tad stengiuosi nepraleisti.

Sveikos gyvensenos privalumai

Iš sveikuolių išmokau daug naudingų patarimų. Pavyzdžiui, elementarus higienos dalykas yra kiekvieną rytą ir vakarą su liežuvio grandikliu valyti liežuvį nuo apnašų. Jei to nedarome, per metus suvalgome jų tris – keturis kilogramus. Rytuose – tai žinoma elementari higiena, o vakaruose mes tokių paprastų reikalingų pamokų neturime nei darželiuose, nei mokyklose.

Pradėjus sveikuoliškai gyventi pagerėjo virškinimas, dingo alergijos, pagražėjo oda, nagai, pati lengviau ir sveikiau jaučiuosi nevalgydama sunkiai virškinamo maisto. Sveika gyvensena padėjo sumažinti stresą, atsisakyti neigiamų emocijų. Važinėjuosi dviračiu; darau mankštą: pratimus visam kūnui; išbandau naujas praktikas, tokias kaip Tai Chi, Cigun ir t. t., maudausi nuo pavasario iki vėlyvo rudens per Ukmergę tekančioje Šventosios upėje, ežeruose, jūroje. Keliuosi ir gyvenu gamtos ritmu.

Manau, kad žmonės Lietuvoje ne tik per mažai žino apie gyvenimo kokybę, kurią suteikia sveika gyvensena, dauguma jų net nenori sužinot, nes tada reikėtų pradėti gyventi kitaip, kažką keisti, o valios trūksta.

Įkvėpėjai ir mokytojai

Man artimesnis dvasingas nei materialus pasaulis. Vertinu nuoširdumą, žmogiškumą, tikėjimą. Norėdami gyventi geresnėje visuomenėje, visų pirma, turime pradėti keistis patys. Mano įkvėpėjais tapo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, viceprezidentai Eligijus Valskis ir Sigita Kriaučiūnienė, Auksė bei Saulė – Gyvenimo meno (GM) fondo mokytojos, Danguolė – Ukmergės GM atstovė, Šri Šri Ravi Šankaras, Torsunovas, mama, Užkuraičiai bei kiti – esu JIEMS visiems labai dėkinga, ateityje noriu kuo daugiau prisidėti prie visuomenės sveikatingumo ugdymo.

Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė