Higiena, lyg ir visi žinome šį žodį…

Kūno higieną, susijusią su sveikata, mes visi gerai žinome (valytis dantis, praustis, kirptis nagus ir t. t.). Ir visgi, kas ta higiena?

Vesdamas dviejų dienų mokymus iš vienos merginos išgirdau komentarą apie higieną. Tuo metu mintys sukosi apie įvairias gyvenimiškas sritis (fizinis kūnas, mūsų mintys, emocijos, veiklos, aplinka, mus supantys žmonės), ir pasirodo, jog higiena visose šiose srityse yra labai reikalinga.

Taip, kaip kas rytą einame į vonią ar tualetą, taip kas dieną mums reikia išsivalyti ir mintis, ir emocijas, ir savo aplinką.

Taigi, higiena yra labai gyvenimiškas dalykas, apimantis visas gyvenimo sritis.

Permąsčiau savo gyvenimo veiklas, dienos ritmą, ir supratau, jog higiena, iš tiesų, yra neatsiejama mano gyvenimo dalis.

Ryte, tik prabudęs, ištariu: „Ačiū už tai, kad gavau šia nepakartojamą dovaną – šia dieną.“

Vėliau – fizinė higiena: šaltas dušas, švarūs dantys ;)

Tada meditacija – minčių higiena, smegenų veiklos balansavimas, vidinė harmonija (bent šiek tiek…)

Mankštelė – fizinė veikla.

Dienos metu – emocijų valdymas (pavyksta ne visada), ramiai priimant kitų žmonių reakcijas, komentarus, veiksmus; stengiantis suprasti skirtingus žmones, jų mąstymą, save ir savo jausmus.

Indų plovimas, šiukšlių išnešimas, kartais tvarkymasis namuose, nereikalingų daiktų atrinkimas ir išmetimas – visa tai yra mano aplinkos higiena.

Pasirinkimas su kokias žmonėmis bendrauti, į kokį renginį nuvykti, su kuo susitikti; bendravimas su šeima – tai žmonių ir aplinkos higiena.

Vakare – padėka už tai, kas buvo šiandien. Ačiū, atsiprašau, prašau – magiški žodžiai, kurie nieko nekainuoja, o už juos „gauni“ nuostabios energijos antplūdį ;)

Labai svarbu yra sąmoningumas ir budrumas suvokiant, kad savo gyvenime tu pats gali atlikti visų šių sričių higieną ir tokiu būdu lengviau gyventi. O tai galima pasiekti tik suprantant, kad esmių esmė – dvasinė higiena.

Kas gi tai?

Tai savo „tikrojo Aš“ pažadinimas. Mes juk nesame tik fizinis kūnas ir protas. Gyvybė – stebuklingas dalykas, kuris „gyvena“ šiame kūne ir nuo mūsų net nepriklauso, kada „išeis“ kažkur kitur. Ta gyvybė – tai siela, dvasia, ar kaip ją bepavadintume… tai Dievo dalelė. Dievo, Kūrėjo, Viešpaties, kokiais religijų vardais Jį bepavadintume. Ir mums gyvybiškai būtina kasdien bendrauti su šiuo Kūrėju.

Kaip tai padaryti, jei siela yra apvalkale, kuriam materialaus pasaulio poveikis toks stiprus, kad tarsi per užrasojusį stiklą vos gali įžvelgti šviesą? Tų sluoksnių yra daugybė ir kasdien pasidengia vis naujais užrasojimais, purvu, prilipusiais vabzdžiais, dėmėmis nuo nešvarių rankų ir panašiai. Tačiau dvasinė higiena mums padeda tą stiklą valyti. Praktiškai ją atliekame maldos, meditacijos, bendravimo su Dievu metu. Žmonės dažnai prašo materialių dalykų, kurie vėl ant mūsų „stiklinio apvalkalo“ pridės dėmių, tačiau verta melsti ir prašyti Aukščiausiojo daugiau dvasinės ramybės, daugiau galimybių pasitarnauti kitiems ir svarbiausia – daryti veiksmus, kurie džiugintų Jį. Juk kai padarai kažkam gerą darbą, matai to žmogaus akyse džiaugsmą, viduje būna taip Gera. Tai mūsų sielos džiaugsmas, Dievo dalelė patiria laimę ;) Prašykime būtent to – daugiau progų ir galimybių pasitarnauti. Šis prašymas – tai mūsų dvasinė higiena.

Linkiu Jums laimės!

Ir asmeninės higienos visose srityse ;)

Robertas Šunokas

Redagavo Lina Šimelionytė