Goloka Rasos 2017 žada nepamirštamą šviesos festivalį

11036765_846416902138530_4978566303627950371_o

Autentiškoms, šviesioms ir įkvepiančioms patirtims per Jonines (birželio 23-25 dienomis) susiburti šiemet ir vėl kviečia festivalis „Goloka Rasos 2017“. Blaivių švenčių organizatorių vardu garsėjanti „Goloka Party“ komanda ir toliau skleidžia universalias Vedų filosofijos vertybes visame pasaulyje. Paprašėme organizatorių papasakoti, kuo susijusios Joninės, Vedos, Rasos ir Goloka.

Senovinė kultūra, aktuali šiandien

Lina Staponaitė, „Goloka Party“ komandos narė, papasakojo, kad diena, kurią šiandien paprastai vadiname Joninėmis, siedami ją su šventu Jonu, turi ir keletą kitų pavadinimų. Vienas iš jų – Rasos. Tai ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį, gamtos derlingumą, klestėjimą, šviesos pergalę prieš tamsą žyminti mistiška senovinė šventė. Rasa baltų kultūroje buvo laikyta tyrumo, gyvybingumo, klestėjimo simboliu.

„Man labai įdomu pasirodė tai, kad mūsų protėviai, minėdami vasaros saulėgrįžą, dėkodavo saulei už jos šilumą, pagerbdavo gyvybę duodantį vandenį, užbūrinėdavo derlių, kad šis būtų gausus, ir apskritai įvairiais ritualais įprasmindavo, šventa padarydavo savo kasdienę būtį. Pradėjusi domėtis be galo sena Vedų kultūra pastebėjau, kad dauguma šių ritualų turi atitikmenis, o gal net šaknis joje. Taip Vedų kultūra, kurią iki tol laikiau Indijos reliktu, tapo man sava, gyva ir aktuali. Kažkoks Vakarų filosofas yra taikliai pastebėjęs, kad senovėje kiekviena diena žmogui buvo šventė, tai yra šventa, pilna šviesos ir dvasingumo, o nešventinės dienos veikiau buvo išimtys. Matyt, kasdienybės šventumą kūrė kažkokios bendražmogiškos, skirtingoms kultūroms (baltų, Vedų ir kitoms) bendros vertybės“, – pasakojo Lina.

Įžiebti vidinius laužus

Simas Grabauskas, vienas iš festivalio kūrėjų, žodžio kišenėje ilgai neieškojo ir drąsiai antrino Linai: „Turime tai, ką būtų galima prilyginti sprogimui, akinančiai šviesai gyvenimo tamsoje, ir norime pasidalinti tuo su visu pasauliu. Taip, tai Vedų išmintis ir vertybės.“ Šventės organizatoriai šiemet ir vėl žada intriguojančią, atnaujintą programą. Autentišką, mistišką dvasią kurs ne tik kosminės dekoracijos ar nuostabiai graži gamta, bet ir joje skambančios mantros bei sutartinės, senoviniai baltų bei Vedų kultūrų ištakas siekiantys ritualai, tamsoje liepsnojantys laužai, rytus nuskaidrinantys jogos užsiėmimai. Į sielos kelionę paskaitose ar praktiniuose seminaruose pakvies įvairūs lektoriai, amatininkai, menininkai, savo kūryba džiugins gerai žinomi atlikėjai: Ieva Zasimauskaitė, Edgaras Lubys ir kiti. Tris dienas truksianti šventė žada baltų, Vedų ir šių laikų kultūros sintezę, aktualizaciją.

„Norime, kad šis festivalis kiekvienam dalyviui taptų kelias dienas trunkančiu įkvepiančiu ritualu, mistiniu, dvasiniu procesu ir potyriu. Žinom, kad atvažiuos nemažai jau mums artimais tapusių žmonių, bet taip pat be galo laukiame naujų draugų. Juk šiandien tiek daug žmonių ieško alternatyvių, blaivių šventimo būdų, gal net kitokio gyvenimo būdo. Trokštame rasti tai, kas svarbu mums visiems, bendrystę, sujungti širdis ir išlaisvinti vidinį potencialą, sielą. Tik įžiebę vidinius laužus galėsim drauge skrieti į stebuklingą šalį. Mes ją vadiname Goloka, nežemišku pasauliu. Galim šį procesą ar erdvę tiesiog pavadinti Rasomis. Rasų laužai, vasaros saulėgrįža simbolizuoja mūsų vidinę šviesą.“ Taip apie festivalį pasakojo Simas.

Apie dvasingumą linksmai

Tiems, kuriuos žodžiai „dvasingumas“, „ritualai“, „siela“ gali gąsdinti, festivalio organizatoriai pažadėjo, kad snobiško „dvasingumo“ šventėje nebus nė kvapo. „Keista, bet vis dar susiduriame su stereotipu, kad alkoholio negeriantys ir kitaip nesisvaiginantys, sveika gyvensena, mityba besidomintys, alternatyviai į pasaulį žiūrintys žmonės yra apsimetėliai, nuobodūs, keisti ar net ligoti. Bet blaivios šventės gali būti ir yra dar autentiškesnės, įdomesnės, romantiškesnės ar linksmesnės už mums įprastas!“ – savo nuostaba pasidalino Lina.

Mergina pasakojo, kad seniau žmonės net ir kasdienius darbus palydėdavo daina, o poilsio akimirką nušviesdavo pokštai, bendri rateliai ir žaidimai: „tai būdinga ne tik baltų, bet ir vediškajai kultūrai. Mantros, kaip ir drauge ar pavieniui dainuojamos dainų pynės, puošdavo žmogaus gyvenimą nuo jo pradžios iki pabaigos, jos skambėdavo ir sėjos metu, ir nuimant derlių, ir sutinkant, ir išlydint svečią.“ Festivalio „Goloka Rasos 2017“ organizatoriai sieks įrodyti, kad kiekviena diena gali būti sakraliai žavi, o dvasingumas gali būti linksmas.

Trys spalvingos dienos

Bene ryškiausiu linksmo dvasingumo simboliu jau yra tapusi Holi šventė. Lina papasakojo, kad istoriškai ši visame pasaulyje sparčiai populiarėjanti spalvų šventė yra kildinama iš Horikos šventės, kurią „būtų galima sulyginti su Užgavėnėmis, kai deginama morė, kai pavasaris nugali žiemą arba šviesa, šiluma, gėris, nugali šaltį, tamsą, blogį.“ Organizatorė paaiškino, kad Horika buvo baisi ragana, troškusi sudeginti niekuo dėtą berniuką Prahladą, bet sudegusi pati. Švęsdami tokią gėrio pergalę prieš blogį, žmonės dar ir šiandien kai kuriose Indijos vietose degina šiaudinę „morę“ Horiką, o po to mėtosi ir tepa vieni kitus spalvotais milteliais.

Organizatoriai teigė, kad į spalvų debesį bus galima pasinerti ir šiemet. „Gaila, bet mes Holi patirsime tik vieną dieną, nors Vedų kultūroje panaši spalvų šventė buvo „švenčiama“ kone kasdien: besiilsėdami, įsilinksminę, pokštaudami, svarbią progą minėdami ar net garbingą svečią sutikdami žmonės mėtydavosi gėlėmis, spalvotais dažais, o kartais – net ir jogurtu. Maisto mūšio neorganizuosime, bet visos trys festivalio dienos bus tikrai spalvingos – pirmiausia naujais įspūdžiais“, – pažadėjo Simas.

Daugiau informacijos: //golokaparty.lt/rasos/

Ir čia: //www.facebook.com/events/274646579630108/