Girdėti tai, ką nori girdėti

Vieno miesto gatve ėjo vyras su draugu. Buvo pats vidurdienis, pietų metas, todėl gatves užpildė žmonės, skambėjo pravažiuojančių mašinų signalai, sirenos ir prošal lekiančių taksi ratų kvykimas. Miesto garsai kone kurtino. Staiga vyras ištarė savo draugui: „Girdžiu žiogą!“

Nustebęs draugas atkirto: „Nejau išprotėjai? Neįmanoma tokiame triukšme išgirsti žiogo čirškimo!“ Tačiau vyras patikino: „Ne, esu tikras, kad girdžiu žiogą.“ „Tai kvaila“, – atsakė jam draugas.

Vyriškis akimirką sukluso, o tuomet kirto gatvę, priėjo prie dideliame cementiniame vazone susodintų krūmelių, palinko po jų šakomis ir aptiko nedidelį žiogelį. Jo draugas visiškai abstulbo: „Bet tai neįmanoma. Nejau turi antgamtinių galių?“

„Ne, – ištarė vyras, – mano ausys visai niekuo nesiskiria nuo tavųjų, viskas priklauso tik nuo to, ko tu klausaisi.“ „Tai paprasčiausiai neįmanoma, – ištartė jam draugas, – niekada nesugebėčiau išgirsti žiogo tokiame triukšme.“ Vyras atsakė: „Taip, tai tiesa. Bet visa priklauso nuo to, kas iš tiesų tau svarbu. Žiūrėk, paaiškinsiu tau, apie ką kalbu.“

Jis pasikuitė savo kišenėje, išsitraukė keletą monetų ir paslapčia nuo kitų akių išmetė jas ant šaligatvio. Tą pat akimirką, gatvės orkestrui vis dar netylant, draugai pastebėjo, kaip visi žmonės, esantys netoliese, atsisuko stebėdami, ar pinigai, pabirę ant grindinio, ne jų.

„Supranti, ką turiu galvoje? – paklausė vyras. – Viskas priklauso tik nuo to, kas mums svarbu.“

Kai Jėzų Kristų apsupo žmonės, kiekvienas iš jų kažko iš jo trokšdami, Jėzus paklausė: „Kas palietė mano drabužius?“ Tai buvo moteris, turėjusi sunkų kraujo užkrėtimą, kurio daktarai nesugebėjo išgydyti daugybę metų. Ji lietė Kristaus drabužius tikėdamasi būti išgydyta (galiausiai taip ir nutiko). Tai, kad Jėzus pajuto, kad jo drabužius kažkas prilietė, parodo, kur visą laiką buvo sutelktas jo dėmesys – į Dievą ir tai, ką Jis tuo metu veikė.

Lai mūsų širdys būna tykios – tam, kad galėtumėm susitelkti į tai, kas svarbu. Viešpats gali būti labai toli, bet Jis yra ir labai arti tiems, kurių esybė nukreipta į transcendenciją.

Dhirašanta Gosvamis