Tęsiame temą apie „geras mergaites“.

Dažnai girdėdamas frazę „būk geras“ vaikas išmoksta, kad svarbiausia yra ne tai, ką jis jaučia, ko nori, o tai, koks jis atrodo aplinkiniams, todėl jo paties poreikiai nėra svarbūs. Jis ima tikėti, kad geri žmonės turi negalvoti apie save, netenkinti savo poreikių, užslopinti savo norus ir visada visada kitų poreikiams teikti pirmenybę.

Tada gera mergaitė, išaugusi į gerą moterį, jau nesugeba identifikuoti savo pačios poreikių, jų suvokti bei realizuoti. Ji mano: „Jei aš patinku kitiems, vadinasi, aš gera, o jei nepatinku – tai jau blogai.“ Ji savo dėmesio ir pojūčių „radarą“ nuo savo vidaus nukreipia į išorę ir ima gaudyti aplinkinių nuotaikas, mintis, jausmus, jų reakcijas ir pagal tai kurti suvokimą apie save. Tačiau taip ji praranda ryšį su savim pačia, dingsta stabilumas, pusiausvyra ir vidinė ramybė. Dingsta savojo „aš“ suvokimas.

Galite pasakyti „aš esu bloga mergaitė“. Na ką gi, sakykite. „Bloga mergaitė“ tai ta pati geroji, tik jaučianti dar didesnį nusivylimą savimi, savo netobulumu, netobulais santykiais. Ji tiesiog jau prarado viltį atitikti kitų lūkesčius, atspėti kitų nuotaikas. Tiek daug kartų stengėsi patikti ir nepatiko. Tiek daug kartų bandė užsitarnauti meilę ir neužsitarnavo. „Bloga mergaitė“ yra ta pati gera, tik labiau nusivylusi.

Kas kaltas? Tėvai? Vyras, vaikai? Visuomenė?

Taip, mes visi buvome vaikai. Bet suaugome. Juk saugome, ar ne? Juk jau esame savarankiški ir atsakingi už savo pačių gyvenimą?

Kol ieškome kaltų, tol esame aukos pozicijoje. O ar auka gali keisti savo gyvenimą? Ne.

Daug metų galvojau, kad kitų santykis su manimi toks, koks yra mano santykis su jais. Tai yra, jei aš apie kitus galvoju blogai, tai ir jie apie mane galvos blogai. Bet vėliau supratau, kad mūsų santykis su kitais prasideda nuo to, koks mūsų santykis su pačiu savimi. Jei nemokame kurti santykio su savimi, tai ir santykiai su kitais bus netikri, o tai ypač matosi šeimoje. Jeigu jūs tikite, kad turite dirbti kaip arklys ar savo šeimoje jaučiatės kaip „vergė Izaura“, kiti pritars jūsų pasirinkimui. Jei susirgusi neleidžiate sau sirgti ir sveikti, kitiems irgi atrodys, kad nepaisant jūsų savijautos vakarienė turi būti pagaminta, o visi kiti darbai – atlikti.

Jei gulėsite ligos patale, bet jausite kaltę, kad kiti be jūsų miršta iš bado, jie ramiausiai jūsų paklaus: „Ko yra valgyti?“

Ką daryti „gerai mergaitei“?

Ko gero pirmiausia – nustoti daryti, stengtis, bandyti. Tiesiog sau duoti meilę, pritarimą ir palaikymą. Paklausti savęs – kas aš esu, kokia aš esu ir ko aš noriu?

Labai svarbu sugrįžti į centrą, į save, suvokti, kad aš esu visų mano minčių autorė, tai aš viską jaučiu, ką jaučiu. Tai aš kuriu savo gyvenimą. Aš sprendžiu jausti meilę ar ieškoti, kas jos man galėtų duoti, stengtis meilę užsitarnauti, nusipelnyti, išsaugoti, neprarasti.

Metodikų, padėsiančių gerai mergaitei išsilaisvinti, yra daug. Man pačiai labai veiksminga yra emocijų paleidimo technika arba kitaip – Sedonos metodas, kuris išmoko suvokti savo mintis ir emocijas bei jas transformuoti. Šis metodas padeda atsiskirti nuo savo jausmų ir suprasti, kad tie jausmai yra mano, bet jie nėra aš. Taip mes norime vidinės ramybės, bet ieškome jos kažkur išorėje. O kur yra vidinė ramybė? Juk viduje.

O dabar paprastas, bet veiksmingas pratimas. Pabandykite atsiminti, kaip kažkada labai labai mylėjote kitą žmogų. Dabar pabandykite vėl įsigyventi tą jausmą ir įsivaizduokite, kad tą patį jaučiate sau. Pavyko?

Teksto autorė – Asta Ivaškevičiūtė, viena iš Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos įkūrėjų, jau penkerius metus skaitanti paskaitas moterims apie moteriškumo paieškas ir moteriškos energijos savyje budinimą, vedanti praktinius užsiėmimus, meditacijas, vizualizacijas. Asta yra Reiki meistrė-mokytoja, Emocinės laisvės technikos, emocijų paleidimo (Sedonos metodas) praktikė, „Teta gydymo“ praktikė, Young Living holistinės pasaulėžiūros ambasadorė. Ji gilinasi į Vedų mokslą bei pati gyvenime vadovaujasi Vedų filosofija.

Pazinimassaviraiska.weebly.com