Pasirodo, senose gerose pasakose slypi tiek daug gražios išminties!

Ištrauka iš Sergejaus Kozlovo pasakos „Ežiukas rūke“.

– Kaip vis dėl to gerai, kad mes turime vienas kitą!

Meškiukas linktelėjo.

– Tu įsivaizduok: manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti.

– O kur tu?

– Manęs nėra.

– Taip nebūna, – pasakė Meškiukas.

– Aš irgi taip manau, – pasakė Ežiukas. – Bet štai staiga – manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?

– Eisiu pas tave.

– Kur?

Tai kvailas! Gi manęs nėra?

– Tada tu sėdi prie upės ir žiūri į mėnulį.

– Ir prie upės nėra.
– Tada tu kur nors išėjai ir dar negrįžai. Aš nubėgsiu, apieškosiu visą mišką ir tave rasiu!
– Ne, – pasakė Ežiukas. – Manęs nė trupinėlio nėra. Supranti?
– Ko tu prie manęs pristojai? – Supyko Meškiukas. – Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra.  Supratai?

P. S.:  2003 m. „Ežiukas rūke“ pripažintas geriausiu visų laikų animaciniu filmuku pagal įvairių šalių 140 kino kritikų ir animatorių apklausą.

Straipsniu draugiškai pasidalino Saulegraza.com