Pradžioje laukinių pievų brūzgynai, dažnai siekiantys kelius ar netgi pažastis, atrodo beviltiškai užžėlę piktžolėmis, sumedėjusiais stagarais, tarp kurių pasaloje tyko standūs voratinkliai. Tačiau nustojus visko gintis rankomis ir atidžiu žvilgsniu nuleidus galvą žemyn, akis užkliūva už vienas su kitu rungtyniaujančių augalų, savaip žvelgiančiu į saulę ir į žmogų. Ar juo susidomėsite?

Atostogos pievoje reiškia pačias įdomiausias paieškas nežinant ko ieškai. Kai eini ne šienauti arbatų, o pastebėti tik tuos, kurie tąkart nesislepia, užsiėmimas tampa užburiantis ir šiek tiek mistiškas. Pritūpi, priklaupi, įsiklausai. Pažintis įdomi su visais, tad imi ir nusiskini.

Rasakila

Apskritais lepeliais, švelniais dantytais pakraštėliais išsipuošusi rasakila nesunkiai pastebima žolės tankmėje. Liaudyje gražiai vadinama kiškio sermėgėle, panele rasuole, pievos panele. Sakoma, kad jos lapų taurėje rasa kaupiasi net tuomet, kai jos nėra. Susidaręs vanduo laikomas stebuklingu – neveltui alchemikai (rasakila lotyniškai Alchemilla), taip vertino šį augalą. Rasakila – informacijai imli žolė, todėl ją geriausia rinkti laukinėse pievose, o ruošti su tinkamu nusiteikimu. Šios žolės poveikis labai platus – ji lengvina atsikosėjimą, padeda nuo viduriavimo, kraujavimo, tinka vidiniams uždegimams malšinti, išorinėms žaizdoms gydyti. Be abejo, tai pati tikriausia moterų žolė, šviežiomis jos sultimis gydomos odos ligos.

Vingiorykštė

Baltais švelniais žiedeliais, susispietusiais į šluotelę žydinti vingiorykštė yra ne tik graži, kvapni, bet ir labai naudinga. Būtent šiai žolei turėtume būti dėkingi už aspirino atsiradimą. Turėdama priešuždegiminių savybių vingiorykštė mažina skausmą, temperatūrą, tinka virškinimo sutrikimams lengvinti, skrandžio rūgštims mažinti. Nuostabaus kvapo vingiorykštė ir tonizuoja, ir ramina. Jos esencija padeda jautriems, droviems žmonėms, užsidariusiems ji padeda atsiverti. Malonioms emocijoms sužadinti galima pasigaminti vingiorykščių žiedų vonią, pagalvę, pasipurkšti distiliatu. Žolės nuoviras ar distiliatas tinka esant odos egzemai, paraudimams, žaizdelėms.

Kraujažolė

Dar viena moterų žolė, gydanti ginekologinius susirgimus, stabdanti įvairios rūšies kraujavimus. Kraujažolė efektyviai gelbsti ne tik kraujuojant, bet ir gydant žaizdas – dezinfekuoja, skatina krešėjimą, gyjimą. Geriama gerina apetitą, gydo skrandžio opą, tinka skalauti burną. Rekomenduojama riebios ir porėtos odos priežiūrai. Puikiai sutraukia, atgaivina ir sureguliuoja sebumo gamybą. Veikdama ne tik fizinį, bet ir dvasinį kūną kraujažolė ramina protą, suteikia įžvalgos ir leidžia giliau pažvelgti į vidinį pasaulį.

Šlamutis

Ryškiai geltonos spalvos šlamučio žiedeliai, susispietę į skėtuką, tikrai neleis praeiti pro šalį. Užpilus, nuovirus, arbatas galima gerti nuo kepenų, virškinamojo trakto ir šlapimo pūslės ligų. Jis taip pat tinka gydant geltligę, gastritą, ginekologines ligas, varant kirminus. Šlamutis efektyviai naikina, skatina tulžies išsiskyrimą, veikia prieš uždegimus, tik jo reiktų nepadauginti ir vartoti su pertraukomis. Angliškai šlamutis vadinamas amžinąja gėle („everlasting flower“), todėl amžinosios jaunystės savybes perduoda ir odai. Jis efektyviai jaunina, gaivina ir lygina odą, tinka ypač jautrios, sausos ir brandžios odos savininkėms.

Čiobrelis

Bene geriausiai žinoma žolelė, tačiau dažnai nepelnytai susiaurinama iki arbatinės ar prieskoninės žolės. Čiobrelis – tai drąsos, veržlumo ir geros nuotaikos augalas. Tonizuoja ir maloniai ramina. Padeda esant melancholijai, vidiniam liūdesiui, neapsisprendimo nuotaikoms. Kaip vaistinė žolelė čiobrelis yra puikus kvėpavimo takų tonikas, mažina chronišką nuovargį. Tinka esant drėgnam kosuliui, kai skauda raumenis, krečia šaltis. Gerai veikia virškinimą, mažina vidurių pūtimą. Čiobrelio nuoviras, distiliatas ar eterinis aliejus gerina odos apykaitos procesus, gydo dermatitą, pūlinukus, egzemą, ramina vabzdžių įkandimus, sumušimus, labai tinka nuo plaukų slinkimo.

Nuotraukos: Gintarė Ž.

Patisau.lt