Egidijus Gubinas – filosofas, keliautojas, astropsichologas, numerologas, chiromantas. Jis skaito paskaitas, paremtas Vedų išmintimi ir šiuolaikine psichologija, konsultuoja bei pataria gyvenimiškais klausimais. Paskaitose dalijasi savo išgyvenimais ir šventųjų bei šventraščių išmintimi. Šiuo metu gilina žinias lektoriaus ir filosofo O. V. Ruzovo mokyklose: mokymo centre, ruošiančiame konsultantus šeimos kūrimo ir gyvenimo klausimais, bei Bengališkos astrologijos, chiromantijos ir numerologijos mokykloje.

Šį kartą su Egidijumi kalbėjomės apie vaikų ir tėvų santykius, jų problemas ir tėčio svarbą šeimoje.

Sakoma, kad siela pati pasirenka, į kokią šeimą ateiti, kur gimti. Ar tai tiesa?

Vedose aiškinama, kad šis pasirinkimas nuo sielos nepriklauso. Nei vaikai, nei tėvai nesprendžia, kas, kada ir kokioje šeimoje gims. Pagal kiekvienos sielos veiklos ankstesniuose gyvenimuose rezultatus karma nulemia, kur ir kokiame kūne ji turi gimti.

Ar gali žmogaus dvasinis gyvenimas būti sėkmingas, jei jo nepalaiko tėvai, jei santykiai su jais blogi?

Deja, tėvai ne visada būna pakankamai išmintingi ir ne visi jie supranta dvasinio gyvenimo reikšmę. Kai gyvenime pradedame kažką svarbaus, visuomet palanku prašyti palaiminimų iš savo tėvų ir senelių. Jeigu nesulaukiame jų palaikymo, žinoma, bus sunkiau eiti pasirinktu keliu, bet dėl to nereikėtų tėvų smerkti. Iš savo tėvų mes gavome gyvybę, jie mus augino, todėl mūsų pareiga juos gerbti ir būti jiems dėkingais.

Kaip manot, kodėl daugybė žmonių pykstasi su savo tėvais, jų negerbia?

Gali būti begalė priežasčių. Tai gali priklausyti nuo kultūros, taip pat nuo to, kokioje aplinkoje žmogus auga ir kokios vertybės joje yra puoselėjamos. Dauguma žmonių iš prigimties yra maištingi, taip reiškiasi jų egoizmas: „Aš pats viską žinau…“ Situacija šiek tiek primena „sūnų palaidūną“. Jeigu žmogus užaugo aplinkoje, kurioje buvo vengiama atlikti savo pareigas, tai ir jis to daryti nenorės. Kiekvienas gyvenime turėtų atlikti savo pareigas: vaiko, vyro, moters, tėvo, žmonos, valstybės tarnautojo ir taip toliau, bet jeigu šalia nėra tinkamo pavyzdžio, jeigu neugdoma pagarba vyresniems, tai ir tėvai nebegerbiami.

Gerbti tėvus – kiekvieno žmogaus pareiga. Jei dėl kokių nors aplinkybių neišeina pagerinti su jais tarpusavio santykių, tai bent jau reikia stengtis jų nepabloginti. Išminčiai moko, kad vaikai neturėtų pykti ant savo tėvų, skųstis jais, reikšti pretenzijas, linkėti jiems ko nors negatyvaus, elgtis grubiai, žeminti, skriausti, nekęsti, teisti. Vaikai turėtų stengtis išmokti klausytis tėvų, ginti juos prieš kitus, gerbti, jausti jiems dėkingumą, rūpintis jais, atsiminti tėvus be negatyvių emocijų. Tokios vaikų pareigos.

Ar santykiams su tėvais daro įtaką žmogaus karma? Kodėl? O gal tai tiesiog pamokos dorybei, kantrybei, pagarbai ugdyti?

Vedų astrologijoje teigiama, kad žmogaus likimas yra užrašytas jo horoskope. Čia vyriškąją giminę atspindi Saulė, o moteriškąją – Mėnulis. Jeigu Saulė ir Mėnulis stiprūs, tai reiškia, kad žmogus praeityje gerbė ir mylėjo vyresniuosius, todėl šiame gyvenime jį palaikys ir tėvai, ir kiti vyresnieji. Tai žmogui padeda susilaukti sėkmės ir asmeniniame, ir socialiniame gyvenime, ir karjeroje. Jeigu žmogus ankstesniuose gyvenimuose vyresniųjų negerbė, tai šiame gyvenime jį lydės nesėkmės, kurios mokys kantrybės, pagarbos ir nuolankumo.

Vadinasi, žmogaus santykis su tėvais daro labai didelę įtaką jo gyvenimui?

Taip. Jeigu žmogų palaiko jo tėvai, jam kur kas labiau seksis. Tėvas atspindi finansus, socialinę padėtį, o mama – asmeninį gyvenimą, šeimą. Taigi jeigu mes užaugome darnioje šeimoje, tai mums seksis šiose srityse, jei ne, tai gali lydėti nesėkmės. Patiems reikės dėti labai daug pastangų, kad pritrauktume sėkmę.

Gal galit papasakoti plačiau, koks yra tėvo vaidmuo, svarba šeimoje?

Palanku, jeigu tėvas turi idėją arba tikslą, dėl ko verta gyventi ir įprasminti savo gyvenimą. Tėtis yra pavyzdys, kuris gali įkvėpti kitus šeimos narius. Jis turėtų imtis lyderio vaidmens ir vesti šeimą. Gerbti savo žmoną, ją ginti ir neteisti. Priešingai, tėtis turėtų būti griežtas sau ir atlaidesnis kitiems. Jis turi būti mylintis ir supratingas, kad moteris ir vaikai tai jaustų, kad galėtų į jį kreiptis ne tik tada, kai viskas gerai. Toks tėtis būtų pavyzdys ir šeimoje, ir visuomenėje.

Balarama.lt