Dvasinė amnezija

mountain-road-1556177_960_720

 

Įsivaizduokime milijonieriaus sūnų, kuris keliauja automobiliu po kalnus. Staiga automobilis nuslysta nuo kelio į gilų tarpeklį. Vaikinui pavyksta iššokti iš automobilio prieš šiam sprogstant. Jis sėkmingai nukrenta ant smėlio ir lieka gyvas, tačiau nuo sutrenkimo praranda atmintį.

Vėliau jį suranda ir išgelbėja vietinės genties gyventojai. Jie duoda jam naują vardą ir vietą savo bendruomenėje. Ką tik buvęs princas dabar gyvena varganą medkirčio gyvenimą.

Tėvas – milijonierius ieško sūnaus ir pagaliau jį suranda, tačiau šis neatpažįsta savo tėvo ir nė nemano grįžti namo. Tėvui tenka pasamdyti gydytoją, kuris šoko terapijos būdu mėgina atgaivinti jaunuolio atmintį. Nors toks gydymas ir labai nemalonus, tačiau galiausiai atmintis grįžta. Vaikinas drauge su tėvu parkeliauja į namus ir toliau laimingai gyvena.

Lygiai taip pat ir mes – esame mylimi Dievo vaikai. Dievo, kuris yra visų karalių karalius, turtingiausias iš visų. Deja, nupuolėme iš savo tikrųjų namų – dvasinio pasaulio į šį materialų pasaulį ir kenčiame dėl dvasinės amnezijos.

Nuo pat gimimo visuomenė mums nurodo, kas esame ir ką turime daryti – tu esi toks ir toks, tavo tikslas yra tapti tokios ir tokios profesijos specialistu. Ir taip mes veikiame tarsi robotai – kovojame dėl apgailėtinų juslinių malonumų, „kertame“ egzaminų bei projektų „medžius“ ir tempiame įsipareigojimų bei nerimo „rąstus“.

Dievas nužengia į šį pasaulį Pats arba pasiunčia Savo sūnus – pranašus arba atsidavusius tarnus – kad pakviestų mus atgal į amžiną ir palaimingą gyvenimą kartu su Juo. Tačiau mes nesugebame atpažinti savo tėvo, tad ką jau kalbėti apie grįžimą pas Jį.

Dievas yra besąlygiškai dosnus ir geranoriškas tėvas, per daug mus mylintis, kad įsižeistų už tai, jog Jį atmetame ir ignoruojame. Tačiau dėl mūsų nenoro suvokti savo tikrąją padėtį Jam tenka pasitelkti materialią gamtą, kad ši pravestų mums šoko terapijos kursą.

Šokas susideda iš trejopų kančių – adhyatmika kleša (mentalinis stresas, kūno negalavimai ir t. t.), adhidaivika kleša (stichinės nelaimės, gamtos gaivalų keliamos kančios ir pan.), adhibhautika kleša (ginčai, barniai, skyrybos, pan.), ir keturių tipų materialių problemų – senatvės, ligų, mirties ir gimimo.

Viešpats nenori, kad mes kentėtume, tačiau jei kančia reikalinga, kad išgytume, kaip ir bet kuris rūpestingas tėvas Jis leidžia mums laikinai patirti materialias kančias vardan mūsų amžino dvasinio išsigelbėjimo.

Šrila Prabhupada, mano dvasinis mokytojas, sakė: „Materialios būties kančios netiesiogiai mums primena, kad esame nesuderinami su materija šiame pasaulyje.“
Kokiu būdu? Nors šios kančios trikdo, jos verčia mąstančius žmones kreiptis į Dievo atstovus – šventraščius, tokius kaip Bhagavad Gita, ir šventuosius mokytojus.

Žinojimas, kurį jie skleidžia, gydo mūsų dvasinę amneziją ir nutiesia kelią, kuriuo kaip dieviški princai galime sugrįžti į savo dvasinius namus.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!