Blogis vienaip ar kitaip turi būti atpirktas

IslBG

Žmogus, turintis švarią, arba uždarą, karmą, glaudžiai susijęs su tuo, kas Dieviška, todėl agresija prieš jį yra agresija prieš Visatą. Jei žmogus atakuoja asmeniškai, už tai jis užmoka pats; jei kaip visuomenės atstovas – už tai moka visuomenė.

Todėl trečiajame dešimtmetyje, kai Lenino įsakymu buvo naikinama dvasininkija, vienuoliai, griaunamos šventyklos ir vienuolynai, visa tai buvo lygu Visatos užpuolimui.

Po šių žodžių dar aiškesnis ir prasmingesnis tampa Kristaus patarimas atsukti savo skriaudėjui kitą skruostą: tu atsisakai elementarios raumenų jėgos, tačiau į pagalbą pasitelki patį galingiausią ginklą – visą Visatą, kuri ir nubaudžia smurtininką, nes jos vystymosi programa iškart blokuoja bet kokį negatyvų procesą, neleidžia jam plėtotis, skleisti savo pūvantį nuovargį. Kitaip sakant, blogis vienaip ar kitaip privalo būti atpirktas, už jį turi būti paimtas visas mokestis. O mokėti privalo tas, kas blogį inicijuoja, iššaukia į šį pasaulį. Kartais – dar ir jo giminė, palikuonys. Senajame Testamente gausu panašių pavyzdžių, kraupių ir sykiu didingų perspėjimų.

Mūsų epocha ir gyvenimo būdas daugelį privertė visa tai užmiršti, laikyti niekniekiais ar dvasinės prabangos dalykais, kai neva kur kas svarbiau kovoti už būvį, už kąsnį kasdienį, už gerovę. Bet vieną dieną stabteli ir suabejoji – ar tikrai tam tikslui mes skiriame visą savo energiją? Ar tikrai tai esminis žmogaus troškimas? Juk išsekimo, depresijos, pasimetimo ir kančios tikroji priežastis slypi ne pinigų stygiuje, ne buities sunkumuose. Šie jau yra pasekmė, nelaukti šalutiniai rezultatai, vien kūno – o ne žmogaus kaip nedalomos visumos – imperatyvai.

 

Donaldas Kajokas,

poetas, eseistas, prozininkas, Nacionalinės premijos laureatas

Pasidalinkite su kitais!