Karalius turėjo tarną, kuris bet kuriomis aplinkybėmis jam sakydavo:

– Brangus valdove, nenusimink, nes viskas, ką daro Dievas – tobula. Jis niekada neklysta.

Sykį jiedu iškeliavo medžioti. Staiga karalių užpuolė laukinis žvėris. Tarnas suskubo į pagalbą ir nudobė žvėrį, tačiau šis spėjo nukąsti karaliui pirštą. Karalius įniršo ir, neparodęs jokio dėkingumo

savo tarnui, užriko:

– Jeigu Dievas būtų geras, žvėris manęs nebūtų užpuolęs ir aš nebūčiau praradęs piršto.
Tarnas atsakė:

– Nepaisant to, kas dabar įvyko, galiu pasakyti tik tiek, kad Dievas geras, ir visi Jo veiksmai yra tobuli. Jis visada teisus.

Tokio atsakymo dar labiau įsiutintas karalius paliepė sargybiniams suimti tarną. Kiek vėliau valdovas vėl išsiruošė į medžioklę. Šį kartą jam ir vėl nepasisekė: jį sučiupo laukiniai, kurie dievams aukodavo žmones.

Kai altorius jau buvo paruoštas aukų atnašavimui, grobikai pastebėjo, kad karaliui trūksta piršto ir paleido jį į laisvę – juk jo kūnas buvo „nepilnas“, vadinasi, dievams netinka.
Grįžęs į rūmus, karalius liepė išleisti tarną ir jam tarė:

– Brangus drauge, Dievas tikrai man labai maloningas. Medžiojant mane pagavo laukiniai ir norėjo paaukoti dievams, tačiau dėl to, kad neturėjau vieno piršto, netikau atnašavimui ir jie mane paleido. Vis dėlto noriu tavęs paklausti: jeigu Dievas toks geras, kodėl Jis leido man tave įkalinti?

– O karaliau, jeigu būčiau keliavęs su tavimi, būčiau tapęs auka, nes turiu visus pirštus.

Viskas, ką daro Dievas, yra tobula. Jis niekada neklysta. Dažnai skundžiamės gyvenimu, įvairiais nemaloniais dalykais, tačiau pamirštame, kad viskas turi prasmę. Dievas žino, kodėl pasirinko Tave, kad šiandien gautum šią žinią.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė