Kaimynas, kasdien aplankantis ūkininką ir jo žmoną, pastebėjo naują arklį. Jis tarė: „Dabar turite arklį. Tai nuostabu! Galėsite savo ūkyje nudirbti daugybę darbų!“

Tačiau ūkininkas atsakė paprastai: „Gal tai ir gerai, o gal ir ne…“

Kitą dieną arklys prasmuko pro pravirus vartus ir pabėgo… „O ne, jūsų arklys pradingo, tai baisu, kaip dabar susitvarkysite tokiame dideliame ūkyje?“

Ūkininkas pratarė: „Gali būti blogai, gali būti ir gerai.“

Dar kitą dieną ūkininko sūnus, kuris paprastai vis kažką triūsė fermoje, sėdėjo su aprišta koja. Jis susižeidė tramdydamas laukinį arklį. Kaimynas vėl ėmė dejuoti: „Jūsų sūnus buvo geriausias darbininkas. Kaip be jo išsiversite? Ypač dėl to, kad abu su žmona jau senstate..“

„Gali būti gerai, gali būti blogai“, – sumurmėjo ūkininkas.

Netrukus į ūkį atvyko karaliaus pasiuntiniai. Jie paskelbė sąrašą šaukiamų į kariuomenę jaunų vyrų, kurie turėjo dalyvauti prasidėjusiame kare. Bet ūkininko sūnus buvo sužeistas, todėl jį atleido nuo šios prievolės.

Viešpats tarsi orkestro dirigentas sustyguoja visų gyvųjų esybių veiksmus, todėl turime išlaikyti atvirą protą ir neužmiršti, kad Jis žino, kas mums visiems geriausia.

Dhirašanta Gosvamis