Didžiausia šio pasaulio iliuzija

CGV5MM8YfN8

Yra vienas didelis, pats didžiausias, melas šiame pasaulyje, jau pražudęs nesuskaičiuojamą daugybę gyvenimų. Jį mums perša reklamos, Holivudo filmai, bulvariniai romanai, garsūs politikai ir estrados žvaigždės. Tai – naivus tikėjimas, kad materialūs malonumai yra gyvenimo tikslas ir prasmė, kad jie gali padaryti mus laimingus.

Visi šiame pasaulyje ieško laimės, tai normalu. Bėda ta, kad ieškome jos ten, kur tikrai nėra. Bandydami prisivyti laimę, išpildyti įvairiausius troškimus ir svajones, padiktuotas iš išorės, mes tik veltui švaistom savo gyvenimą. Vedose tokia veikla yra palyginama su troškulio iškankintų žmonių, atsidūrusių valtyje viduryje vandenyno, bandymais sūriu vandeniu numalšinti troškulį. Jūros vanduo tik dar labiau padidina troškulį. Tol, kol neišpildome savo troškimų, visuomet turime vilties, kad ateityje jie būtinai išsipildys, o mes tapsime laimingi. Tačiau vos norai tampa realybe, mes pasiekiame tik „Ostapo Benderio jausmą“ – paprasčiausiai bijome sau prisipažinti, kad tiesiog išsipildė „idioto svajonė“…

Atsigavę po tokio trumpai trukusio nusivylimo, vis dar jausdami nenumalšintą laimės troškulį, mes keliam sau vieną tikslą po kito. Ir atkakliai dirbame, siekdami patenkinti naująjį.

Tačiau tikrasis laimės ir džiaugsmo šaltinis slypi mūsų viduje. Ir, pasirodo, siekiant tikrosios laimės mums dažniausiai reikia pasielgti priešingai, negu norisi. Svarbu mokėti atskirti, ką mums diktuoja protas, vadinamas didžiausiu žmogaus priešu, o ką sako intelektas. Protas kalba kategorijomis „noriu“ ir „nenoriu“, „patinka“ ir „nepatinka“, o intelektas nukerta aiškiai: „reikia!“

Todėl tie, kurie nori pasiekti tikrąją laimę, turi būti pasirengę paaukoti trumpalaikius malonumus vardan aukštesnio tikslo ir gėrio.

Pagal Bhakti Vijnana Gosvamio tekstus parengė Eldaras Gramyko

Redagavo Lina Staponaitė