Dėl tavęs, Tėve

stained-glass-1181864

Kodėl toks ilgas kelias,

Tėve, iki Tavęs?

Kodėl akimirka viena

Negali visko man išspręst?

 

Kaskart prašau – dabar!

Juk net sekundę man sunku iškęst.

Kraupaus atsiskyrimo būvy

Gyvenimo nesugebu pratęst.

 

Ko nori iš manęs, Tėveli?

Iš tos, kuri tesugeba atmest…

Sugrįžt į vieną Tiesą,

Ar Tau kitus atvest?

 

Sugrįžt, sugrįžt…

Bet juk ne mano valiai spręst.

Darysiu kaip Tu nori,

Net jeigu amžinybę reiks iškęst.

 

Pasitikiu Tavim, mielasis,

Tik Tavo norus leisk suprast,

Kad veltui laiko neišberčiau,

Meilioj tarnystei leisk Tave atrast.

 

Išties, aš nieko negaliu Tau duoti,

Su manim gali tiktai prarast.

Maža kaip smėlio smiltis,

Tik Tau vienam mane surast.

 

Tik Tavo meilė begalinė

Neleidžia tamsoje užgęst,

Tik Tavo veidas migloje nušvitęs

Sugriauna galimybes pasimest.

 

Nė vieno mano nuopelno…

Tavąjį gailestingumą ne man suprast.

Tu taip toli ir taip arti,

Ar leisi kada nors Tave surast?

 

Kodėl gi kelias šitoks ilgas?

Kodėl tamsybę taip sunku pakęst?

Juk noriu tik sugrįžt į Tavo glėbį

Ir milijonus Tau atvest.

 

Susprogt į dulkes…

Nuodėmei užgest,

Atgimt kaip tikrai Tavo dukrai

Ir viską dėl Tavęs iškęst.

 

Eglė Sviklaitė

Pasidalinkite su kitais!