Skamba painiai, tiesa? Šis paradoksalus teiginys skamba išties keistai. „Čia ir dabar“ gyvensiu vėliau, reiškia, kad šiuo metu gyvenu arba grauždamas save dėl praeities, arba įsivaizduodamas, kad artimoje ateityje viskas bus gerai.

Nesvarbu, kad per gyvenimą visų ateities planų ir norų buvo įgyvendinta vos keli procentai, vis tiek sukame mintį, kad tuoj tuoj viskas bus gerai. Dabar nesiseka, nes sunkus laikas, gal reikia dar šiek tiek palaukti, gal pilnatis, gal pervargimas, gal stresas, gal tingėjimas?

Rytoj bus kitaip, iki savaitgalio daug padarysiu, per pora mėnesių viskas pasikeis, po pusės metų mano gyvenimas bus visai kitoks, o po metų pagaliau būsiu laimingas.

Tokios mintys kai kam suteikia ramybės, tikėjimo ir vilties. Taip galima galvoti visą gyvenimą, bet situacija taip liks iš esmės nepakitusi.

Dabartis nedžiugina daugelio, todėl taip norisi nuo jos pasislėpti, pabėgti. Saugią ir jaukią užuovėją kuriam laikui suteikia svajonės, nuostabios vizijos, planai, užrašai, norai, atidėliojimai.

Taip gali praleisti itin daug laiko. Praleisti. Praleisti tai nedalyvauti, nebūti, aplenkti, nesulaikyti, neįprasminti. Laiko praleidimas tampa įpročiu, o kai įpranti savo laiką praleisti, vadinasi, tavęs kaip ir nėra? Jautiesi labiau gyvenimo stebėtojas, bet ne dalyvis. Kai pagalvoji, gyvenimą iš tiesų galima praleisti arba jį gyventi.

Kaip gyventi „čia ir dabar“?

Drąsos priimti savo netobulą gyvenimą reikia tuomet, kai jį lyginame su kitų – tuomet, kai savo gyvenimui keliame aukščiausius reikalavimus. Tačiau tam, kad paprasčiausiai priimtume savo gyvenimą ir pradėtume gyventi „čia ir dabar“, geriausiai padės dėkingumas.

Pradžioje jaustis dėkingam yra sunku. Ypač sunku kai jautiesi pasidavęs, nusivylęs savim, labai nelaimingas, net degradavęs. Kaip tada jaustis dėkingam? Taip tai sunku, tai netgi erzina.

Tačiau, ar norisi duoti vargšui išmaldą, kai šis nepatenkintas suburba, kad nevalgo duonos ir atstūmęs ją tiesia ranką monetoms? Ne! Kodėl? Todėl, kad jis visai nedėkingas. Tad kaulydami iš Visatos ir Dievo laimės, pinigų, nebūkime tokie pat nedėkingi vargšai ir mes.

Gyvenimas reikalauja pastangų. Ir tam, kad po truputį jis pradėtų sektis, pirmoji mūsų pastanga turi būti dėkingumas. Dievulėliau, neįmanoma išvardyti visų gyvenimo dovanų, kurias mums padovanojai. Kaip baisu, kai pradedame jas laikyti savaime suprantamais dalykais ir dar… reikšti nepasitenkinimą.

Kai įsisąmonini tai, pajauti gėdą. Pajauti savo egoizmą, nuodėmingumą, savo godumą. Supranti, koks iš tiesų blogas žmogus esi. Nors tarpe kitų ir atrodei pakankamai doras.

Už ką galima jaustis dėkingu?

Jaustis dėkingu galima už tai, ką turi, bet, sakoma, kad galima dėkoti ir už tai, ką nori gauti.

Jauskimės dėkingi už sunkumus – kaip gi kitaip sustiprėtume, pasimokytume, patobulėtume?

Jauskimės dėkingi už sveikatą, kūną, protą, intelektą, jusles, turimus gabumus, talentus, įgūdžius – šių instrumentų dėka galime pildyti savo svajones, jas paversti realybe, galime jausti pasaulį.

Jauskimės dėkingi už tėvus, draugus, artimuosius, brolius, seseris, už kiekvieną sutiktą žmogų – ir  mielą, ir nemielą – skirtingi žmonės mus tiek daug išmokė.

Jauskimės dėkingi už laiką – galime mokytis, siekti, gyventi. Jauskimės dėkingi už gyvenimą – juk esame, mes esame! Dėkokime, kad esame svarbūs, reikalingi, naudingi.

Jauskimės dėkingi už progas, galimybes, idėjas, aplinkybes – jų dėka galime save realizuoti.

Jauskimės dėkingi už maistą, drabužius, namus, šilumą, daiktus. Jauskime dėkingumą už Dievo apsaugą – Jis visada su mumis.

Jauskime dėkingumą už sėkmę, džiaugsmingas akimirkas, už laimę. Jauskimės dėkingi už informaciją, žinias, idėjas, kurias gauname – galime jomis naudotis, ugdyti savąjį supratimą, kūrybiškumą, keisti savo ir kitų gyvenimą į gera, galime gauti įkvėpimą ir kurti patys.

Jauskimės dėkingi už teisingus savo pasirinkimus, už entuziazmą, energiją, įkvėpimą, teisingus norus – jie duoda jėgų.

Jauskimės dėkingi už meilę – meilę darbui, gyvenimui, sau, mylimam ir kiekvienam žmogui – ši energija suteikia tiek džiaugsmo ir gėrio, ši energija suteikia norą gyventi. Jauskimės dėkingi už taiką, ramybę, tikėjimą ir viltį.

Būkime dėkingi ir viso to gausime, būkime dėkingi ir pamatysime savo gyvenimą teisingai. :)

Greta Misevičiūtė

Redagavo Lina Šimelionytė