Celibatas (V). Sekso idėja kyla vaizduotėje

cloud-600224_640

Seksas – tai žmonių skirstymas į vyrus ir moteris. Tai proto kūrinys – „kalpana“ – įsivaizdavimas. Penki fiziniai elementai, iš kurių yra sudarytas kūnas, negali patys patirti sekso. O žmogaus kūnas yra ne kas kita, kaip šių penkių fizinių elementų kombinacija. Tuomet iš kur kyla idėja apie seksą? Sekso idėja yra iliuzinė. Tai proto triukas, „mayos“ (iliuzijos) žaidimai.

Sekso idėja turi labai gilias šaknis. Vyras niekuomet nepagalvos, kad jis yra moteris, o moteris niekuomet nemanys esanti vyras. Transcendentalistas, arba „jnanis“, žiūrėdamas į pasaulį mato, kad jis yra pilnas „brahmano“ ( dvasios). Bet aistringam vyrui šis pasaulis yra užpildytas moterimis. Aistra – sunkus prakeiksmas. Kai vyrą veikia aistra, jo protą apgaubia neišmanymas. Aistros impulsas paverčia jį visišku bejėgiu, todėl jis nebegali sukaupti dėmesio į ka nors kita. Žmogus, kuris suprato, įsisąmonino pražūtingą „samsaros“ (gimimų ir mirčių) rato poveikį, stengsis pabėgti nuo šios tendencijos. Tačiau norėdamas gyventi civilizuotai ir nors kiek subalansuotai, bet pripildytas aistros patirčių ir įspūdžių, jis veda. Atrodytų, viskas civilizuota. Tačiau ir tai yra – „mayos“ (iliuzijos) triukas.

Informacija pamąstymui (vyrams)

Juslinį pasitenkinimą lydi įvairios netobulos pasekmės. Tai susiję su įvairių rūšių nuodėmėmis, skausmu, silpnumu, prisirišimais, „vergo“ mąstymu, silpna valia, fiziniu ir protiniu išsekimu. Jau net šiuolaikinė medicina patvirtina, kad įvairios ligos gali kilti dėl prarastos sėklos, ypač jei ji prarandama jauname amžiuje. Atsiradę inkštirai, spuogai ant veido, pamėlę paakiai, pablyškusios akys, veido pilkumas su anemijos požymiais, silpna atmintis, dingęs akių spindesys, šlapinimasis naktį, tingumas, padidėjęs širdies ritmas, kvėpavimo problemos, inkstų nepakankamumas, mąstymo jėgos trūkumas, proto tingumas ir poliucijos naktį. Vertėtų įsidėmėti, kokiu rimtų pasekmių galima sulaukti, jeigu leisime sau lengvabūdiškai netekti sėklos. Netekdamas jėgos, vadinamos „odžas“, kurią suteikia sėkla, asmuo tampa fiziškai, protiškai ir moraliai destabilizuotas. Netekus sėklos kūną ir protą ištinka savotiškas letargas. Jėgų, energijos atstatymui rekomenduojama gerti pieną, valgyti vaisius, riešutus. Taip pat verta įsidėmėti tai, kad šie praradimai niekuomet negali būti visiškai atkurti – tik iš dalies. Tie, kurie praranda labai daug sėklos („veerya“), tampa labai irzlūs, bet kokia smulkmena veikia jų protą erzinančiai. Taip pat pasireiškia pykčio, pavydo, tingumo ir baimės simptomai. Netekus vitalinės, gyvybinės, energijos, lengvai prarandama proto pusiausvyra ir įsižeidžiama dėl įvairių smulkmenų. Prarandamas diskriminacijos ir veiksmų aiškumo pojūtis. Žmogus tiesiog pradeda daryti tai, kas jam patinka, o ne tai, ką reikėtų daryti. Jis gali lengvabūdiškai įžeisti savo artimus ir garbius žmones. Ir priešingai: šios dieviškos energijos sulaikymas leidžia įgyti stiprią valią, geras manieras ir gilias dvasines patirtis.

Seksualinės energijos apraiškos veikia taip galingai, kad jauni vyrai kartais nebepajėgia teisingai įvertinti, suvokti šios vitalinės energijos vertės. Ši energija tiesiog plūsta per jų nervų sistemą, jie tampa tarsi intoksikuoti, apsvaigę. Tai viena iš stipriausių materialių energijų pasaulyje. Vienas seksualinis veiksmas visiškai „ištaško“ į šipulius smegenis ir nervinę sistemą. Atitaisyti tai nebepadės jokie riešutai su pienu…

Vieno lytinio akto metu yra iššvaistoma tiek daug energijos, kad fiziniam kūnui ją atstatyti prireikia apie dešimt dienų. Dar trijų dienų reikia mentaliniam kūnui subalansuoti. O tada, kai „veerya“ (sėkla) neišnaudojama, ją galima transformuoti į „odžas šakti“ arba dvasinę energiją ir kaupti smegenyse.

Lytinių santykių metu išnaudojama labai daug energijos. Bloga atmintis, priešlaikinė senatvė, impotencija, įvairios akių, nervų sistemos ligos – visa tai – gyvybinės energijos praradimo pasekmės.

Sėklos vertė

Vitalinė energija palaiko mūsų gyvenimą. Tai, kas šviečia jūsų blizgančiose akyse, tai, kas rausta skruostuose, visa tai – „prana“, didysis visų mūsų turtas. Todėl sakoma, kad „veerya“ (sėkla) yra vertingesnė net ir už kraują. Vienas sėklos lašas yra gaunamas iš keturiasdešimties kraujo lašų.

Medžiai traukia „rasą“ (sulą) iš žemės. Šis skystis cirkuliuoja šakose, lapuose, žieduose ir vaisiuose. Gyvenimo spalvas žieduose, lapuose, vaisiuose „pagamina“ ši „rasa“ (sula). Panašiai ir su „veerya“ (sėkla) – ji „pagaminama“ iš kraujo.

Pagal ajurvedą, sėkla yra viena iš „dhatų“ (elementai), kurią suformuoja kaujas.

  • Iš maisto susiformuoja „pieno sultys“;
  • iš pieno sulčių – kraujas;
  • iš kraujo – mėsa;
  • iš mėsos – riebalai;
  • iš riebalų – kaulai;
  • iš kaulų – kaulų čiulpai (smegenys);
  • iš kaulų čiulpų – sėkla.

Yra septyni „dhatus“, palaikantys mūsų gyvybę ir kūną. „Veerya“ yra pagaminama iš kaulų čiulpų, kurie yra kauluose. Sėkla maitina fizinį kūną, širdį ir intelektą.

Panašiai kaip bitės, skrisdamos nuo vieno žiedo prie kito renka nektarą, taip ir ląstelės renka sėklos lašelius iš kraujo. Sėkla savo subtilioje formoje randama visose kūno ląstelėse. Panašiai kaip cukrus randamas cukranendrėse, sviestas piene, taip ir sėkla persmelkia visą kūną.

Šiuolaikinė medicina taip pat patvirtina, kad geriausias kraujas kūne keliauja į reprodukcinę sistemą (ir moters, ir vyro). Gyvenant švariai ir teisingai, šis elementas yra absorbuojamas ir grįžta į cirkuliavimo ratą, patekdamas į smegenis, nervų sistemą, raumenų vainiką. Ši gyvybinė energija palaiko vyrų vyriškumą, daro juos stiprius ir drąsius.

Manas (protas), prana (gyvybinė energija) ir veerya (sėkla)

„Dživatmą“, gyvybinę jėgą, palaiko vieninga sistema, sudaryta tarsi iš trijų kolonų: proto, gyvybinės energijos ir sėklos. Nugriauti vieną iš šių kolonų – tai sugriauti ir visą pastatą.

Kontroliuodami protą galime sukontroliuoti „praną“ (gyvybinę energiją) ir „veerya“ (sėklą). Kontroliuodami „praną“, galime valdyti protą ir sėklą. O kontroliuodami sėklą, valdysime „praną“ ir protą. Todėl jeigu protas yra kontroliuojamas, „prana“ ir „veerya“ valdomos automatiškai. Jeigu „veerya“ yra kontroliuojama, jeigu „prana“ teka į smegenis, tuomet stengiantis mąstyti tyrai ir praktikuojant „asanas“ (jogos pratimai), „mudras“ (energetiniai plaštakų, pirštų pratimai), „pranayamą“, protas ir „prana“ valdomi automatiškai.

Proto aktyvumas siejamas su dviem faktoriais: su „pranos vibracija“ ir „vasanimis“ (subtiliais troškimais). Kur protas yra įsitraukęs, ten „prana“ taip pat yra užstrigusi, o kur ji yra užfiksuota, ten protas taip pat yra įsitraukęs. Protas ir „prana“ yra intymūs kompanionai – kaip žmogus ir jo šešėlis. Jeigu protas ir „prana“ nėra suvaldyti, „susikaupę“, tuomet visi jutimo organai liks „užsiėmę“ savo veikla. Kai vyrą sujaudina aistra, „praną“ taip pat pagauna šie jauduliai, virpesiai. Tokiu atveju ir visas kūnas yra priverstas paklusti proto diktatui, kaip kareivis savo viršininkui. Gyvybinė energija (prana) išjudina ir vidinius kanalus, arba sėklą. Sėkla išjudinama ir išsiveržia kaip lietaus lašai iš debesies. Netekus „veeryos“, gyvybinė energija tampa nestabili, o žmogus nervingas. Tuomet ir protas nebegali veikti tvarkingai. Jeigu gyvybinė energija stabili, tuomet ir protas tampa stabilus. Taigi jeigu „veerya“ stabili, tuomet ir protas lieka stabilus.

Alfredas Juras

Laukite tęsinio…