Justė pasakoja apie savo gyvenimo pokyčius, kurie prasidėjo po stovyklos „Laisvės kodas“.

Diena

Prieš stovyklą mano diena būdavo tokia: atsikeldavau 11 val. (žinoma, persimiegojusi) skaudančia galva ir visą dieną vaikščiodavau iš kampo į kampą, nežinodama ką veikti. Mama pykdavo, kad nieko doro nenuveikiu namuose. Dabar mano diena prasideda 7 val. ryto – keliuosi bėgioti iki gretimo kaimo ir atgal. Ryte bėgioti daug maloniau nei vakare. Taip geriau prabundu ir visą dieną galiu būti žvali. Grįžusi truputį pailsiu ir darau praktikas. Vėliau visą dieną randu veiklos.

Sąmoningumas

Kai grįžau iš stovyklos, daug mažiau laiko praleidžiu prie kompiuterio ar telefono. Na, prie telefono truputį daugiau, nes ten visa mano muzika, o be muzikos ilgai būti man nepavyksta. Mamai nebereikia liepti sutvarkyti virtuvės ar kokio kito kambario. Net pačiai keista, bet savo noru padarau tai už mamą.

Praktikos

Stovykloje mokytoja Dalia patarė, jog praktiką geriausiai daryti 40 dienų be pertraukos. Rugpjūčio 14–tąją buvo ta ypatinga diena. Jau ryte atsikėlusi galvojau, kas tokio ypatingo nutiks. Atlikusi jogos pratimų kompleksą „Saulės pasisveikinimas“ atsiguliau dvidešimčiai minučių, kaip ir reikia. Įprastai suprasdavau, kad jau praėjo laikas, ties 19–ta minute. Bet tą dieną viskas buvo kitaip. Pabudus buvo toks jausmas, kad užmigau. Bet savaime atsibudau. Nemiegojau. Galvoj buvo tuščia, jokių minčių. Ir kai pažiūrėjau kiek valandų, supratau, kad net neišgirdau žadintuvo ir taip išgulėjau net 36 minutes. Beveik dvigubai ilgiau nei įprastai.

Savijauta

Dar net neatėjus tai 40–tajai dienai viduje jaučiau pokyčius. Buvau ir esu dėkinga visai Sveikuolių komandai. Eligijui, kad paėmė mane į šią stovyklą nemokamai, ir tėvams, kad mane ten išleido. Savyje turiu daug daugiau ryžto siekti savo tikslų ir svajonių, turiu savo nuomonę ir jos nekeičiu begalę kartų, kaip darydavau anksčiau. Esu daug pastovesnė. Ir lankstesnė! Šoku vienoje šokių grupėje, net ir ten man didžiausias vargas atrodė pasiekti kojų pirštukus. O dabar beveik padedu galvą ant kelių. Labai savimi didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad egzistuoja tokie žmonės kaip Sveikuoliai ir kad jie taip myli tai, ką daro.

Maistas

Grįžusi iš stovyklos valgiau labai mažai mėsos. O dabar jos beveik nebevalgau. Tėvai iš pradžių galvojo, kad pakeičiau tikėjimą. Pykau dėl jų tokios nuomonės, nes tai ne tiesa. Bet dabar jie apsiprato su mano mityba ir viskas yra gerai. Neįsivaizduoju dienos be grikių košės su sūriu ar penkių grūdų košės su juodųjų serbentų uogiene. Iš stovyklos grįžau netekusi 4 kg ir dabar svoris laikosi panašus. Seniau mano buvimas virtuvėje prilygo stebuklui, nes gaminti visiškai nemokėjau. Bet dabar pasidarau sau valgyti ko noriu ir „nesukeldama gaisro“.

Mintys

Galvoje sukasi daug gražesnės mintys. Labai mėgstu fotografuoti, o nuotraukos priklauso nuo mano minčių. Grįžusi iš stovyklos pastebiu daug mažesnius ir gražesnius dalykus, dar labiau žaviuosi dangum ir saulėlydžiais, nei seniau. Anksčiau labai nemėgau lietaus. Būdavo labai liūdna ir imdavo miegas. O dabar labai patinka lietus, ypač kai lyja su saule, o jei dar galiu tai nufotografuoti, išvis viduj būna labai gera. Įdedu daug daugiau meilės į viską, ką darau ir ką galvoju. Niekada neturėjau labai didelių principų, bet atsiprašiau visų, kuriems kažkada suteikiau skausmo. Ir labai gera, kad radau stiprybės savyje tai padaryti. Prie minčių priskiriu ir muziką, nes ir ji labai lemia mano mintis. Prieš stovyklą gerus 4 metus klausiau sunkiojo metalo ir roko. Užaugau su šia muzika, nes daug laiko praleisdavau su broliu, o tai buvo ir jo muzika. Sesė iš viso nemėgo mano muzikos. Galvojo, kad aš taip maištauju. Bet man ji tikrai patiko ir pakeldavo nuotaiką, priešingai nei kitiems. Kitiems nuo jos skaudėdavo galvą ar kažkas panašaus. Stovykloje buvau be telefono, todėl buvo labai sunku be savo muzikos… Bet kai grįžau namo ir pagaliau įsijungiau savo muziką… Likau labai nustebinta, nes ir man išklausius vieną sunkesnę dainą, kurią visada mėgau, pradėjo skaudėti galvą… Neatsisakiau šios muzikos visiškai, ir dabar mane labai žavi elektrinė gitara. Bet daug mažiau klausau sunkios muzikos. Dabar klausau daug ramesnes dainas. Galbūt todėl ir mintys pasikeitė, nes muzika tikrai tam turi daug įtakos… Tad pabaigai pasakysiu, kad savo pokyčiais labai džiaugiuosi ir turiu dar daugiau ir gražesnių svajonių ir tikslų, nei turėjau seniau.

Dar kartą labai ačiū mūsų gyvenimo meno mokytojai Dalytei ir visai Sveikuolių komandai. Linkiu visada išlikti tokiais ar net dar geresniais, nei esate dabar…

Justė daug fotografavo bei padarė gražių nuotraukų, kuriomis pasidalino ir su mumis.

Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė