Yra du, vienas kitą neigiantys, kovos su alkoholiu metodai. Pirmas – tai kova už blaivybę. Tuo užsiima mokslas, vadinamas sobriologija (lot. sobrio – išblaivyti), mokslas apie blaivybę. Yra ir kitas metodas, vadinamas kova su girtuoklyste, alkoholizmu. Dar kitaip jis vadinamas kultūringo ir saikingo alkoholio vartojimo teorija.
Aiškinomės, iš kur kilo blaivybės teorija. Blaivybę propagavo žymiausi Rusijos mokslininkai, rašytojai ir mąstytojai: F. Dostojevskis, L. Tolstojus, akademikai Pavlov, Bechterev, Uglov.
* * *
Blaivybės pradininkas Lietuvoje buvo kunigas Ignacas Štachas (1796-1854). Jam tikriausiai buvo žinoma apie airių blaivybės kampaniją, kurią 1838 metais pradėjo airių kapucinas Teobaldas Metju (Mathew). Tai Ignacą Štachą, kartu su Šiaulėnų parapijos klebonu Augustinu Kybartu (1795-1860), paskatino 1846 metais steigti blaivybės brolijas.
Praslinkus 12 metų, 1858 m. spalio 11 d., žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net 95 % parapijiečių. Per 2 metus alkoholio vartojimas sumažėjo net 8 kartus. Rusai neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“, knygelės „Apej Brostwa Blaiwistes arba nusitureima“, L. Ivinskio „Aitvaro“. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudė skleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti, bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.
XX a. pradžioje vėl sustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, atsikūrė blaivybės brolijos. Blaivybę skleidė A. Baranauskas, V. Kudirka, J. Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos Ragana, P. Vaičaitis ir kiti. 1908 m. Kauno kunigai įsteigė Lietuvos katalikų blaivybės draugiją, veikusią ypač plačiai ir vaisingai. 1914 m. ji turėjo 212 skyrių ir vienijo per 60 000 narių, turėjo 72 arbatines, 20 knygynų, 3 prieglaudas, 26 chorus, orkestrą, leido plakatus, knygas, rengė paskaitas, spektaklius, o iškovojus nepriklausomybę, turėjo savo atstovų Seime ir valstybės palaikomą metinį biudžetą (per 150 000 Lt).
* * *
Kas gi sukūrė kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją, pagal kurią visas mūsų jaunimas maukia alų ir mokosi „kultūringai“ gerti baruose, restoranuose ir kitose panašiose įstaigose? Negalime surasti, iš kur ji kilo.
Kuo skiriasi tos dvi teorijos? Blaivybės teorija Rusijoje buvo ypač paplitusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Blaivybės teorijos paplitimas ir buvo šalyje įvesto „sauso įstatymo“ priežastis. Dėl šio įstatymo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui 50-ies metų bėgyje neviršijo to lygio, kuris buvo iki sauso įstatymo įvedimo. Tai buvo sauso įstatymo pasekmės.
Ką šios dvi teorijos sako apie alkoholį? Blaivybės teorija vienareikšmiškai teigia: alkoholis – tai pavojingiausias Žemėje narkotikas ir su juo reikia kovoti kaip su narkotiku. Tik taip jį galima nugalėti. Ir mūsų šalyje jis buvo sėkmingai nugalimas: buvo 3 sauso įstatymo periodai, kurių metu Rusija atgimė ir tapo galinga valstybe.
Kultūringo gėrimo teorija teigia, kad alkoholis – tai specifinis maisto produktas, kurį reikia parduoti gastronomuose kartu su duona ir pienu. Kažkodėl šis produktas nerekomenduotinas vaikams, nėščioms moterims, darbe ar vairuojant. Šitą maisto produktą galima ir reikia pardavinėti visuose masiniuose renginiuose, bet būtinai plastmasiniuose buteliuose. Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės, prisigėrę šito produkto, kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam daužyti.
Blaivybės teorija sako, kad pagrindinė gėrimo priežastis yra laisva prekyba alkoholiu. O kultūringo ir saikingo gėrimo teorija sako, kad kalti yra girtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei jie mokėtų gerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Gyvenime nesu sutikęs nė vieno girtuoklio ar alkoholiko, kuris sakytų, kad jis yra girtuoklis ar alkoholikas. Visi sako, kad jie geria saikingai.
Blaivybės teorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausi alkoholiniai nuodai yra alus, šampanas ir vynas. Tai patys baisiausi alkoholiniai nuodai, nes per alų ir šampaną jaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės negeria, o alų geria jau penkerių metų. Ir pripranta. Šalyje jau yra pareigybė – vyriausias vaikų narkologas, yra vaikų narkologiniai skyriai.
* * *
Vienuolikos-penkiolikos metų vaikų apklausos rodo, jog „Sidras“, „Mixas“ ir įvairiausi alkoholiniai kokteiliai tampa reguliariai jų vartojamais gėrimais. Vaikai negeria degtinės, nes ji neskani. Bet jie puikiai geria sultimis paskanintą degtinę. Alkoholio gamintojai, siūlydami vis daugiau ir įvairesnių lengvųjų alkoholinių gėrimų, orientuojasi į vaikus ir moteris. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius Aurelijus Veryga sakė rašęs laišką Ūkio ministerijai. Tačiau iš reakcijos į savo pastabas supratęs, jog geriau leisti vaikams prasigerti ir numirti, negu pažeisti verslininkų interesus. Medikas stebėjosi, jog net leidiniuose apie sveikatą rašoma, kaip sveika kasdien išgerti po šimtą gramų bobelinės, arba kaip gerai karštą vasaros dieną išmesti bokalą alaus. Mediko teigimu, ši propaganda labai pavojinga. Ji ne tik žudo suaugusius, bet formuoja neteisingą vaikų požiūrį į alkoholį. („Šiaulių kraštas“, 2006-11-09)
Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoja 58 % penkiolikmečių berniukų ir 51 % mergaičių. Mergaitės pradeda lenkti berniukus.
* * *
O ką sako „kultūringo gėrimo“ teorija? Alus, vynas yra gerai, bet blogai yra degtinė, degtinę reikia mažinti, o daugiau vartoti alaus ir vyno. Tada alus ir vynas išstums degtinę ir girtuoklysčių bei alkoholizmo nebus. Šią teoriją aktyviai buvo pradėta propaguoti valdant N. Chruščiovui, pradedant nuo 1956 metų: išstumkime degtinę alumi ir vynu. Vyno gamyba išaugo 14 kartų, alaus gamyba – 10 kartų, bet ir degtinės gamyba padidėjo 8 kartus.
Blaivybės teorija sako, kad nuodingiausi gaminiai yra ne spiritas ir ne degtinė, o alus, šampanas ir kiti putojantys alkoholiniai gėrimai. Tai patys nuodingiausi gaminiai. Išgerta stiklinė šampano kenkia žymiai labiau nei stiklinė spirito. Įrodymas labai paprastas. Įsivaizduokite, kad prievarta man sugirdė stiklinę spirito. Kas atsitiks? Aš jį išvemsiu, nes į organizmą pateko baisus nuodas. Tai natūrali organizmo reakcija prieš nuodus, kurie patenka per burną. O šampane to nuodo tik 11 %. Tas nuodas yra užmaskuotas vynuogių sultimis. Vėmimo refleksas nuo šampano nesuveikia net vaikams. Alus ir šampanas turi dujų, kurių dėka jie tampa baisiausiu nuodu.
Organizmas maistą ar gėrimus intensyviai įsisavina plonojoje žarnoje. Kai žmogus geria degtinę, ji per ryklę, skrandį ir dvylikapirštę žarną patenka į plonąją žarną. Plonojoje žarnoje spiritas įsiurbiamas į kraują. Nuodijant save degtine, alkoholio koncentracija kraujyje auga lėtai. Tačiau kai žmogus geria gazuotą šampaną, putotą alų ar kitokius putojančius alkoholinius gėrimus, viskas kitaip. Dujos išplečia liežuvio, ryklės ir skrandžio poras. Todėl gazuoto skysčio įsisavinimas prasideda tuojau pat – burnoje. Štai kodėl troškulį malšiname gazuotu vandeniu. Šampanas įsisavinamas iš karto ir alkoholio koncentracija kraujyje geriant šampaną ar alų auga staigiai, tiesiog šuoliškai. Visi žino posakį: Šampanas trenkė į galvą.
Bet kokiam sveikam žmogui kiekvieną dieną duokite stiklinę šampano – po metų jis bus visiškas alkoholikas. Toks yra šampano ir alaus poveikis. Jeigu būčiau vyriausybės galva, pirmiausia gelbėčiau jaunimą nuo naikinimo alkoholiu, uždrausčiau šampano, vyno ir alaus pardavimą bei reklamą. Degtinė kol kas tegu lieka. Tegeria degtinę alkoholikai, tačiau nustos gėrę vaikai. Vaikai degtinės negeria. Nustos gerti jaunimas, merginos, didelė dalis moterų, nes ne visos dar nusirito iki degtinės gėrimo. Per trumpą laiką šalis taptų blaivi – 75 % žmonių nustotų gerti. O blaivūs žmonės „patvarkytų“ ir alkoholikus, uždrausdami ir degtinę.
„Kultūringo“ gėrimo teorija neišsprendžia alkoholizmo problemos. Vyriausias šalies narkologas per televiziją pasakė: Aš esu „kultūringo“ gėrimo šalininkas ir manau, kad reikia mokyti vaikus „kultūringai“ gerti šeimoje ir mokykloje. Už tai reikia atimti diplomą ir iš karto į kalėjimą sodinti…
Blaivybės teorija sako, kad su alkoholiu reikia elgtis kaip ir su kiekvienu narkotiku – uždrausti. Reklamą, gamybą, pardavimą. Tada išgelbėsime žmones nuo alkoholinės narkomanijos. Kai kas gali prieštarauti: Ką? Jūs siūlote – sausą įstatymą?– Argi nežinote, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda? Visa nupirkta žiniasklaida ausis išūžė, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda. Atseit, įvedus sausą įstatymą bus dešimt kartų blogiau.
Noriu jus pasveikinti – mūsų šalyje 73 metus veikia sausas įstatymas už vairo. Kiekvienas neblaivus vairuotojas turi būti nubaustas. Jeigu sausas įstatymas nieko gero neduoda, panaikinkime sausą įstatymą už vairo. Pažiūrėkime, kas bus? Dabar pagal statistiką 1 % vairuotojų važinėja girti. Tačiau tas procentas girtų vairuotojų sukelia 24 % visų avarijų ir 56 % mirčių. Panaikinkime rytoj sausą įstatymą už vairo – ko sulauksime, aiškinti nereikia. Tikriausiai manote, kad niekam į galvą neateitų panaikinti sausą įstatymą už vairo? Apsirinkate. Jau eilę metų dešiniosios partijos šaukia, kad reikia panaikinti sausą įstatymą už vairo, nes tai žmogaus teisių pažeidimas. Žmogus atsigėrė alaus, o jam neleidžiama sėsti už vairo! Aš jus užtikrinu, šita Valstybės Dūma panaikins sausą įstatymą už vairo. Išnagrinėjome aktus, Valstybės Dūmoje priimamus aktus. Jie skirti šalies gyventojų naikinimui.
Kai kurie žmonės sako, kad jie geria vyną, rūko ir jaučia malonumą. Psichologijoje yra sąvoka šizofrenija. Viena iš jos atmainų yra mazochizmas. Mazochizmas – tai situacija, kai žmogus save kankina ar žaloja, bet jaučia malonumą. Visi žmonės, kurie sako, kad jaučia malonumą gerdami ar rūkydami, yra alkoholio ir tabako mazochistai, tai žmonės su pakenkta psichika. Jie save žaloja ir tikina kitus, kad taip jaučia malonumą.
Medžiaga apie padėtį Lietuvoje – iš kun. R. Skrinsko leidžiamo elektroninio laikraščio „Pro vita“
Alunta.lt
Susiję Straipsniai