“Kuo tyresni mūsų motyvai, tuo didesnė drąsa ir tikėjimas lydės mus siekiant to, kas atrodo neįmanoma.” (Radhanatha Svamis)

Paveikslėlyje – A. C. Bhaktivedanta Svamis, žmogus, atvežęs Vedų mokymą į Vakarus ir paskleidęs jį po visą pasaulį. Bhaktivedanta Svamis, dar vadinamas Prabhupada, paliko gimtąją Indiją, iš kurios niekuomet nebuvo išvykęs, būdamas beveik septyniasdešimties metų. Krovininiu laivu “Jaladuta” jis išplaukė į Jungtines Amerikos Valstijas su kilnia misija – pasidalinti su Vakarų pasauliu giliaisiais Vedų slėpiniais, gyvenimą keičiančiomis žiniomis ir tyru tikėjimu Dievu.

Kelionė truko daugiau negu 40 dienų. Pakeliui, sūpuojamas Atlanto vandenyno vandens, Prabhupada patyrė du infarktus, jūros ligą ir daugybę kitų nepatogumų. Tačiau tai niekada nesudrumstė tyrų jo motyvų – dalintis žiniomis apie žmogaus gyvenimo prasmę. Net sunkiausią akimirką Bhaktivedanta Svamis išlaikė tikėjimą Krišna, Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, ir Jo misija. Lydimas sunkumų, laive jis parašė štai tokią maldą Viešpačiui:

“O Viešpatie, aš esu tarsi lėlė Tavo rankose. Ir jei jau atvedei mane čia šokti – priversk mane, priversk mane šokti, Viešpatie, priversk mane šokti taip, kaip Tu nori.”

Išlipęs Jungtinėse Amerikos Valstijose Prabhupada buvo visiškai vienas, nieko nepažinojo, o su savimi teturėjo vos keliasdešimt rupijų. Ko griebtis, kur eiti? Atrodytų, tokiomis aplinkybėmis mąstyti apie Vedų mokymo skleidimą išvis turėtų būti neįmanoma. Tačiau tyras tikėjimas suteikia begalinę drąsą ir neįmanomus dalykus padaro įmanomais.

Pirmieji žmonės, atidžiai klausęsi Bhaktivedanta Svamio mokymo, buvo paprasčiausi hipiai, susibūrę aplink šį senučiuką parke, po medžiu, arba mažame jo kambarėlyje. Šiandien tai – nuostabūs, įkvepiantys savo gyvenimo pavyzdžiais Dvasiniai Mokytojai, taip pat keičiantys tūkstančių žmonių gyvenimus. Vienas iš jų – ir Radhanatha Svamis.