Aurelijus Veryga apie knygą „Lemtingasis ryšys“

index

Siūlome paskaityti trumpą, bet intriguojančią Aurelijaus Verygos recenziją knygai “The Fatal Link” (angl. „Lemtingasis ryšys“; autorius Jody Allen Crowe). Aurelijus Veryga yra gyd. psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, LSMU profesorius ir MA VSF Sveikatos tyrimų instituto vadovas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas. Taip pat jis – vysk. Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas, NORDAN valdybos narys, LRS Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas. Tai daugybė įspūdį keliančių titulų, už kurių slypi įdomi asmenybė, rašanti akis atmerkiančius straipsnius apie įvairių intoksikantų poveikį žmogaus gyvenimui. Daugiau informacijos puslapyje Blaivus.blogspot.com. Taip pat kviečiame paskaityti trumpą ištrauką iš recenzijoje aptariamos knygos.

Šiandien daug ką supratau

Iš tikrųjų tokia banali ir nuvalkiota tiesa, kad genialūs yra labai paprasti dalykai ir kad kartais gyvenime nesugebame pamatyti akivaizdžių dalykų, šiandien man ir vėl apie save priminė.

Įpusėjau skaityti knygą, kuri bus antroji mano gyvenime, neabejotinai pakeisianti mano požiūrį į daugelį dalykų: į probleminius vaikus, pacientus, nusikaltėlius. Nusipirkęs šitą knygą iš autoriaus rankų ir gavęs jo autografą pagalvojau, kad tai ko gero bus dar viena knyga, kuri dulkės mano lentynose ir lauks vis ilgėjančios eilės būti „kada nors“ perskaityta. Bet pradėjęs skaityti pirmus puslapius galiu pasakyti, kad ne aš, o knyga pradėjo mane „valgyti“. Labai paprastai ir aiškiai paaiškinta daugybė mums kasdien akis badančių problemų priežasčių ne tik praktiko pastebėjimų, bet ir mokslinių tyrimų lygyje. Skaitydamas radau patvirtinimus tam, ką anksčiau galėdavau tik įtarti ar daryti prielaidas. Skaitydamas radau atsakymą, kodėl vaikai iš probleminių šeimų ne tik dėl netinkamo pavyzdžio, bet ir dėl labai aiškių biologinių dalykų, lieka sunkiai valdomi, linksta nusikalsti, patys nesugeba tinkamai auginti savo vaikų. Radau labai aiškų atsakymą daugelio mokytojų išsakomoms problemoms dėl „sunkėjančių“ vaikų, supratau, kodėl man pačiam labai sunkiai sekėsi padėti kai kuriems pacientams ar jų vaikams. Suvokiau, kodėl mūsų kaimai grimzta vis gilyn ir kodėl atrodo beviltiška, kad tie žmonės galės išlipti iš duobės. Supratau, kodėl smurtas prasiveržia vis brutualesnėmis formomis ir darosi sunkiau valdomas.

Suintrigavau? Pasistengsiu gauti autoriaus sutikimą ir rasti lėšų šitos knygos vertimui į lietuvių kalbą ir išleidimui. Neabejotinai rekomenduosiu savo draugams, kolegoms gydytojams, studentams. Manau, pabūsiu despotas ir savo doktorantams šią knygą padarysiu privaloma.

Knygą nusipirkau būdamas pirmojoje Tarptautinėje vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų konferencijoje Edmontone (Kanadoje). Jau ir pati konferencija daugeliu atvejų atvėrė akis. Šita knyga padėjo tašką.

Skaitant galvoje sukasi tik viena mintis: „koks absurdas“. Turim tiek daug problemų, šalys leidžia milijonus, kad tas problemas spręstų. Ir jas, be abejo, reikia spręsti. Ko gero, tik todėl, kad Lietuvoje ginklai nėra pardavinėjami kiekvienam norinčiam, mes dar neturime tokių atvejų kaip masiniai šaudymai JAV mokyklose. Nors viskas, ką darome, mus prie to veda.

Visų šitų problemų sprendimas yra kartu ir paprastas, ir sudėtingas. Paprastas, nes pakaktų, kad nėščiosios nevartotų alkoholio. Sakysit, ir vėl jis su savo alkoholiu. Bet neskubėkit. Tiesiog paskaitykit. Parsisiųskit ar dar kokiu nors būdu gaukit ir tiesiog paskaitykit. Manau, ta knyga turėtų būti privaloma kiekvienam gydytojui ir mokytojui.

O sudėtingas šitas sprendimas yra todėl, kad mes į pelkę nukeliavom jau labai toli ir apsisukus grįžti atgal gali prireikti ypatingų pastangų ir užsispyrimo. Visuomenėje, kuri leido alkoholio gamintojams sukurti visokius alaus ir kitų gėrimų mišinius gurkšnojančios seksualios, geidžiamos ir patrauklios merginos ar moters įvaizdį, vos jai pastojus virsti labai rimta ir teisingai besielgiančia mama yra tragiškai sunku. Sunku ir dėl to, kad dalis tų mamų jau gimė geriančioms mamoms ir savo elgesio pilnai valdyti nebesugeba.

Kaip ir sakiau, viskas knygoje, o aš pasistengsiu paruošti ne vieną straipsnį šita tema.

Knyga vadinasi „The Fatal Link“, o jos autorius Jody Allen Crowe.

Ištrauka iš aptariamos knygos:

„Kitas vaikas, nuolat papuldavęs į bėdą, mokėsi penktoje klasėje. Jis dažnai puldinėdavo savo mokytoją, bendramokslius ir buvo neįtikėtinai impulsyvus. Vis dėlto tomis akimirkomis, kai sugebėdavo susitvardyti, atrodė itin geraširdis ir šnekus. Bendraudama su šiuo berniuku mokytoja privalėjo būti labai atsargi, nes jis, nors itin prie jos prisirišęs, buvo visiškai nenuspėjamas.

Vieną dieną teko skubiai reaguoti į neprognozuojamą jo elgesį. Vaikėzas lakstė po mokyklą, laikydamas rankose gesintuvą ir grasindamas juo visiems, kas tik prisiartindavo. Jis švaistė gesintuvą į šalis ir it medinę kuoką trankė jį į sienas ir kitus pakeliui pasitaikiusius objektus.

Šis jaunas vaikinas neturėjo jokių galimybių savo gyvenime. Tai buvo bejėgė FASD [angl. “Fetal alcohol spectrum disorder” – vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimas, – vert. past.] auka, vaikas, kuriuo namuose niekas nesirūpino ir neprižiūrėjo. Vienintelė vieta, kurioje jis galėjo gauti šilto maisto, buvo mokykla. Vieną kartą nuvykau į jo namus, ketindamas pasikalbėti su suaugusiaisiais. Purvinas kiemas buvo priverstas įvairių atliekų. Paradinėse duryse, visai šalia rankenos, žiojėjo skylė, o iš jos karojo virvelė, skirta atrakinti palaikėms durims. Namuose, žinoma, nieko nebuvo.“

Daugiau knygos ištraukų galima rasti čia: “The Fatal Link”

Recenzija Aurelijaus Verygos, paveikslėlis iš Amazon.com, ištrauką iš anglų kalbos vertė Lina Staponaitė

Pasidalinkite su kitais!