Esu Gabrielius Skuminas, man 16 m., mokausi dešimtoje klasėje, visą savo gyvenimą gyvenu Vilniuje. Pernai mokslo metų pabaigoje mama man pasakė, jog užregistravo mano brolį ir mane į sveikuolių organizuojamą stovyklą. Atrodė visiška nesąmonė! Aš tiesiog norėjau sėdėti prie savo kompiuterio. Stovyklos programa atrodė keistai ir neįdomiai. Aš tikrai labai nenorėjau važiuoti.

Įprasta diena prieš stovyklą – mokykla ir kompiuteris

Iki stovyklos dienas (kartais ir naktis) leisdavau prie kompiuterio ir labai retai išeidavau į lauką. Nerūkiau ir nevartojau alkoholio, nes man tai visada atrodė kvaila, bet mano aplinkoje rūkančių ir geriančių bendraamžių buvo daug. Anksčiau iš tiesų mažai ką veikdavau. Dabar mano dienotvarkė irgi nėra labai užimta, bet stengiuosi ją papildyti naujomis veiklomis.

Pirmieji pokyčiai – jaunimo stovykloje „Laisvės kodas“

Negaliu pasakyti kuris vienas dalykas stovykloje man patiko labiausiai, nes ten viskas buvo nuostabu, kažkas naujo ir netikėto mano gyvenime: vegetariškas maistas, aktyvi gyvensena, draugiški žmonės. Stovyklai baigiantis, supratau, kad nenoriu grįžti į kasdienybę, nenoriu išvažiuoti. Įvyko esminis lūžis mano gyvenime, kuris mane atvedė ten, kur esu dabar.

Po stovyklos dingo spuogai. Grįžęs į namus ir pažvelgęs į veidrodį nustebau – neberadau savo spuogų. Paprastai visada turėdavau bent kelis tokius veido „papuošimus”, o tada nebebuvo nei vieno. Aš beveik 100 % įsitikinęs, kad dėl spuogų dingimo galiu dėkoti tik nuostabiam stovyklos maistui.

Retai sergu, o jei ir sergu, tai labai juokingai, nes dažniausiai neturiu temperatūros. Supratau, kad aš pats galiu keisti savo gyvenimą. Tačiau šio supratimo mano galvoje nebuvo labai ilgą laiką.

Domėtis sveiku gyvenimo būdu žmonėms trukdo aplinkinių nuomonė

Žmonės nesidomi sveiku gyvenimo būdu, nes jiems trukdo paprasto gyvenimo malonumai, baimė nepritapti ir tiesiog tokių dalykų nesupratimas arba nežinojimas. Labai paprastos, bet sunkiai įveikiamos priežastys. Retas žmogus gali veikti nepagalvojęs, ką apie tai pasakys kiti. Sunku pradėti daryti kažką naujo, kažką tokio, kas neužtikrina artimų žmonių paramos. O jeigu neturi sveikuolių draugų, tai kas tave parems, kai visi draugai išvadins kvailiu ir idiotu?

Kažkokios labai didelės kritikos iš aplinkinių dar nesulaukiau, galbūt labai ir nesireiškiau. Tačiau gali būti, kad teks jos gana greitai paragauti. Džiaugiuosi, kad mano šeima į pokyčius žiūri labai pozityviai. Tikiuosi, kad šiais metais į sveikuolių renginius įtrauksiu ne tik brolį, bet ir sesę, o gal net ir mamą.

Mamos meilė už mane padarė viską

Sveiko gyvenimo kelio aš nepasirinkau… Jis pats pasirinko mane. Aš čia patekau praktiškai be jokių pastangų. Tarsi eidamas tiesiu keliu be jokių posūkių. Bet dabar, kai jau gana tvirtai stoviu jame, aš matau tuos posūkius, tik nebeturiu jokio noro kažkur sukti.

Jaučiuosi laimingas. Pokyčiai gali ateiti į mūsų gyvenimus, bet reikia to kažko, kas viską pradėtų. Mano atveju tas „kažkas” buvo mano mama. Jei ne ji, aš ir dabar dienų dienas sėdėčiau prie kompiuterio ir net nepagalvočiau, kad gali būti ir kiti variantai.

Gabrieliaus aplankytos stovyklos

Sigita Kriaučiūnienė, svetainė: Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė