Akimirkos: saugoti aplinką ir save joje

moss-594461_640

Ralphas Waldo Emersonas, žymus amerikiečių eseistas ir poetas, yra pasakęs: „Kaip mes reaguotume, jei žvaigždės pasirodytų danguje tik kartą per tūkstantį metų? Žinoma, tąnakt niekas tikrai nė bluosto nesudėtų… Visi paklaikę, apimti ekstazės žavėtųsi Dievo šlove. Tačiau, štai, žvaigždės pasirodo kasnakt, o mes žiūrim televiziją.“

Viskas susiję ir sukasi ratu – toks jausmas vis dažniau mane lanko ne tik sapnuose, bet ir realybėje. Aš esu aplinkoje, gyvenu ją – keičiu, kuriu arba griaunu – ir ji gyvena mane. Keičia, kuria ir griauna. Šiandien, birželio 5-ąją, visi žemiečiai mini Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną. Ką reiškia saugoti aplinką, kurioje patys nuolat estim? Tuo išsapnuotoju rato požiūriu, tai saugoti patį save. Energija, kurią skiriame savo aplinkai, taip ir tiek pat sugrįžta atgal mums patiems; taip teigia ir neseniai Balarama.lt kalbinti Augučių šeimos nariai, kurių net ir namas energetiškai aptakus – šiaudinis, apvalus. Energija, aptakumas, ryšys – skamba netgi labai new age ezoteriškai. Vis dėlto tai mintys, aptinkamos daugelio kultūrų senoviniuose raštuose, šventraščiuose, moksliniuose ar filosofiniuose veikaluose.

Kodėl tai aktualu mums ir šiandien? „Ylos maiše nepaslėpsi“ – aplinkosauginės, ekologinės problemos, netgi katastrofos viena po kitos siunčia signalus į eterį: požeminiai smūgiai Nepale, sausros Indijoje, netgi lokalūs potvyniai ar kitos nelaimės įvairiuose Lietuvos kampeliuose – čia ir ten yra apie ką pagalvoti, pakalbėti… ir nuveikti, žinoma. Tačiau, rodos, problemos globalinės, universalios, tad ką ir benuveiksi asmeniškai?

Individas – tai tas vienetas, kurių suma lygi daugumai. Arba visuomenei. Individualūs pokyčiai neša globalius pokyčius. Nebūtinai iškart ir akivaizdžiai, bet neša. Apie tai šiandienos tekstas „Ekologiškas gyvenimo būdas: malonesnis, sveikesnis, įdomesnis“. Pradėti, sako, galima netgi nuo mitybos. Balarama.lt rekomenduoja ne tik įsileisti į savo gyvenimą vegetarišką mitybą ir ekologiškus produktus, bet ir pamiršti pusfabrikačius. Greito maisto kultūra kenksminga ne tik sveikatai – fizinei ir dvasinei, bet ir aplinkai: šiai pramonei išlaikyti išnaudojama be galo daug gamtos išteklių (sakoma, kad grūdai, sušeriami pašariniams gyvuliams, kurių mėsa vėliau keliauja ant stalo, galėtų išspręsti visas pasaulio bado problemas, o vanduo, skirtas jiems užauginti – troškulio ir sausrų). Galiausiai, lieka begalė šiukšlių. Tiek daug atliekų, kad joks Jonukas ir Grytutė niekada nepasiklystų miške, jei žymėtų takelį jomis. Apie greito maisto poveikį jau kalbėjome šiame vaizdo įraše.

O ką daryti, jei norisi pakeisti mitybą, bet neaišku, nuo ko pradėti? Sveikatos ir mitybos skiltyje rasite daug patarimų ir pamažu kaupiamą vegetariškų, veganiškų, net žaliavalgiškų receptų archyvą. Šiandien siūlome pasimėgauti duoniukais su įvairiomis sėklomis – kad būtumėte sveiki, žvalūs ir drūti. Nes tik toks žmogus gali šviesiai žvelgti į savo aplinką.

Vienas žmogus gali pakeisti tikrai daug. Tai įrodo Lauren Singer iš Niujorko. Tai – jauna mergina, studijavusi aplinkosaugą ir staiga pajutusi, kad negyvena tomis vertybėmis, apie kurias kalba. „Mergina, nuolat išmetanti krūvas plastiko, esu aš“, – pasakoja ji šiame vaizdo įraše. Šiandien tris metus šios merginos kauptos šiukšlės sutelpa į vieną nedidelį stiklainėlį. Sakot, neįmanoma?

Jei vienas žmogus panorėjęs gali ir kurti, ir griauti, ką gali milžiniškos korporacijos, įvairių paslaugų ir prekių kūrėjai? Klausimas – atviras ir dažnai paliekamas retoriškas. Tik ne šiandien. Tekstas „Žaliasis smegenų plovimas“ pažvelgia į jų daromą poveikį iš kitos pusės ir pataria mums, siekiantiems tausoti aplinką, kaip nepakliūti į „ekomados“ pinkles. Tad būkime aplinkoje ir būkime ta aplinka. Ir, žinoma, džiaukimės žvaigždėmis.

Su Tarptautine aplinkos apsaugos diena!

Pasidalinkite su kitais!