Ar tikrai gerai žinome, kaip tausoti savo jėgas? Kaip jų pasisemiame, o kaip greičiausiai prarandame?

Mes prarandame jėgas, kai:

• Sakome „taip“, kai norėtųsi pasakyti „ne“;
• Šypsomės, kai norisi verkti (veidmainiaujame);
• Nesiilsime, kai to reikia;
• Įkalbinėjame patys save pakentėti dar truputį užuot bandę suprasti, dėl ko kenčiame;
• Pykstame, esame įsižeidę užuot paprašę žmogaus to, ko mums reikia;
• Dirbame nemėgstamą darbą;
• Žmogus neįdomus, o mes vis tiek su juo bendraujame dėl neaiškių priežasčių;
• Domimės negatyviais dalykais arba kai mus supantys žmonės šneka negatyviai;
• Apkalbame;
• Nerimaujame ar bijome;
• Prisirišame prie veiklos rezultatų (pavyzdžiui, kai tikimės ko nors, o kai tai, ko laukiame, neįvyksta, nusiviliame).

Įgauname jėgų, kai:

• Įsisaviname naujas, naudingas, pozityvias žinias;
• Keliaujame;
• Atsikratome savo baimių;
• Išbandome ką nors naujo;
• Užsiimame dvasine praktika;
• Būname gamtoje;
• Užsiimame kūryba ar veikla pagal savo polinkius;
• Bendraujame su mums maloniais, įkvepiančiais žmonėmis;
• Rūpinamės savo kūnu (sportas, masažai, pirtis…);
• Atliekame kvėpavimo pratimus;
• Sakome „ne“ tada, kai norisi sakyti „ne“, o „taip“, kai norisi sakyti „taip“;
• Prabudę einame į dušą.