Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Šiandien pratęsiame Anantaros das atsakymą į moters, turinčios sunkumų darbe, laišką.

Anksčiau rašėme…

Reikia daryti tai, kas patinka. Gyvenime viskas turi eitis lengvai. Visas gyvenimas turi „suktis“ dorybėje.

Šiuo atveju gyvenimas sukasi neišmanyme ir aistroje.

Kur čia pasireiškia neišmanymas?

Kai jau skauda fizinį kūną ir nesinori daryti to, ką darome. Kai suprantame, kad tai ne mums, bet prievartaujame save – tai vadinama neišmanymu.

Ką mums atneša neišmanymas arba konkrečiai toks darbas?

Psichinį ir fizinį išsekimą, depresiją, nusivylimą, nerimą, įvairias baimes ir ligas. Šiuo atveju moteriai kasdien skauda galvą.

Kodėl skauda galvą?

Nes ji jaučia psichologinį spaudimą padaryti vis daugiau ir greičiau. Ji tapo nebe vadove, o tiesiog pinigų „darytoja“ darbdaviams. Ir net jeigu ji padarys dar daugiau, iš jos bus spaudžiama dar daugiau, nes gobšumui nėra ribų. Darbdaviai jos nesigailės, net jeigu ji kasmet parduos vis daugiau paslaugų ar prekių. Ji kiekvienais metais bus spaudžiama dar daugiau dirbti. Tokia dažnai yra „verslininkų“ logika.

Kur čia pasireiškia aistra?

Aistra pasireiškia teiginiais – greičiau ir daugiau, ir dar greičiau, ir dar daugiau, ir dar dar dar greičiau… ir dar dar dar daugiau ir dar daugiau… Ir taip iki begalybės. Kai nebėra žmogaus sąmonėje ribų, kur sustoti ir kur gana, kai žmogus spaudžia kitą arba save, tai yra vadinama aistra.

Aistra, kaip ir neišmanymas, veda prie nusivylimo, nuovargio, pastovaus streso, baimių ir ligų. Žmonės taip pervargsta, kad bet koks jų darbas pasidaro nebemielas.

Todėl į paskutinį klausimą, ar moteris turi taip sunkiai dirbti, daryti didžiules apyvartas, aš atsakau: ne ir ne. Ir dar kartą – ne. Pagal Dievo planą moteris iš vis į jokį darbą neturėtų eiti. Dievas moters tikrai nevaro į darbą. Moteris pati eina į darbą arba ją į darbą išvaro vyras.

Dievui iš viso jokių darbų iš žmogaus nereikia. Dievas iš žmogaus nori tik vieno dalyko – kad mes Jį atsimintume. Tačiau mums patiems, dėl mūsų egoistinių norų, šauna mintis turėti įvairių daiktų, kažkur keliauti, vadovauti ir turėti daug pinigų. Todėl, kai turime tokių norų, mes patys save „uždarome į kalėjimą“. Tas „kalėjimas“ vadinasi – DARBAS. Mes darbu pakeičiame savo laisvalaikį, žmonas, vyrus, vaikus ir visą savo vidinį pasaulį.

Moteris turi būti namuose. Namai – tai dar ne keturios sienos. Namai – tai moters komforto zona, kur ji kuria visą savo gyvenimą be nerimo ir baimės.

Todėl meskite tą darbą. Jeigu vyras bent kažkiek jus myli, tegul eina ir dirba pats. O jūs pati darykite tai, kas jums patinka, tai, kas liejasi iš širdies. Atskleiskite save. Dainuokite. Rašykite eiles ar prozą. Šokite. Gaminkite namuose.

Ir vieną dieną pamatysite ir pajausite, kad Jūs – laiminga.

Kasdien melskitės ir prašykite vyro, kad Jums nebereikėtų dirbti.

Aš myliu jus.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė