Apie gyvenimo Mokytojus

983843_851328898264799_802494732892580816_n

Please come home… – skamba galvoje. Ramus, šiltas ir atviras Mokytojo kvietimas.

Vidinė ramybė, tikėjimas ir žinojimas, kad esi laukiamas, yra labiausiai pavasariški ir šildantys jausmai visoje visatoje. Tai dvasinio pasaulio jausmai. Tačiau jų iš niekur taip paprastai – šast – negausi. Jais dalinamasi. Juos duoda tas, kas tai jau turi, kas regi Absoliučią Tiesą.

Juos duoda sielos, dvasiniai Mokytojai.

Išmintingose knygose rašoma, kad net menkiausiai gyvenimiškai smulkmenai išmokti mums reikia mokytojo. Mažas vaikas klausinėja tėvų apie pasaulį: “Kas čia? O kas čia? O kodėl dangus mėlynas, o žolė žalia? O kam šuneliui uodega?” Tėvai yra Mokytojai. Norėdami įgyti išsilavinimą, taip pat kreipiamės į mokytojus, einame į mokyklą, stojame į universitetus, atliekame praktiką darbe, prižiūrimi labiau patyrusio mokytojo.

O kas tada, jeigu tau reikia žinių apie tikrąją laimę? Iš kur to išmokti?
Išmintingas žmogus, sakoma Vedose, kreipiasi į tikrą dvasinį mokytoją, nes save pažinusios sielos regi tiesą.

Mokytojai veda mus namo – į prigimtinę mūsų padėtį, į sac-cit-ananda – į amžinybę, tobulą žinojimą ir visišką palaimą. Į vidinę ramybę.

Please come home…

Kai tėtis kviečia, vaikas žino, kad durys atidarytos, o jis yra laukiamas.

Tai toks pripildantis jausmas – jis auga auga auga viduje, kol galiausiai išsilieja džiaugsmo ašaromis.

 

Su gimimo diena, brangus Mokytojau. Ir amžinybę ačiū. BBGS

Pasidalinkite su kitais!