Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Gruodžio 2 diena

Austrija

Aš Austrijoje jau septynias dienas… Atvykau pakviestas skaityti paskaitų įvairiomis gyvenimo temomis. Visos mano kelionės į užsienį taip ir prasideda, kai žmonių grupė ar bendruomenė nori sužinoti bei išmokti kažką naujo arba, kaip jie sako, pradėti gyvenimą iš naujo.

Materialia prasme Viena, kaip sostinė, didingas miestas. Erdvu, tvarkinga, švaru, ramu, kiek gali būti ramu dideliame mieste, tačiau žmonių problemos tokios pat, kaip ir kitur. Čia, materialiame pasaulyje, kitaip ir būti negali. Į kokį žemyną bekeliautum viskas bus panašu, skirsis tik kalba, drabužiai, klimatas ir aplinka.

Kokia didžiausia čia gyvenančių lietuvių problema? Šeima, šeima, šeima…

Iš esmės tai globali problema. Kur teko lankytis pasaulyje, visur didžiausios problemos kyla šeimoje.

Kokios problemos šeimoje?

Nėra meilės tarpusavyje…

Nėra pagarbos…

Nesusikalbam…

Nepadeda namuose…

Neauklėja vaikų…

Nesidalina pinigais…

Geria alkoholį…

Niekuo nesidomi…

Ir kitos panašios problemos.

Panagrinėkime, dėl kokios priežasties kyla visos šeimyninės problemos?

Priežastis yra labai paprasta. Žmonės tuokiasi vienu tikslu – norėdami TENKINTIS PRIEŠINGA LYTIMI. To nesuprasdami, tenkinimąsi jie įvardija kaip MEILĘ… tačiau tai nėra meilė, tai tik fizinio ir subtilaus kūno trauka. Už to slypi tik kūniški ir jusliniai malonumai, nieko daugiau. Tačiau žmonės nežino, kad grubus fizinis bei subtilus kūnai turi savybę bėgant laikui atsibosti. Subtiliame lygmenyje mes kiekvienas turime penkias jusles (tenkinimosi organus), kuriomis stengiamės save patenkinti, tai: akys, ausys, liežuvis, nosis ir oda. Tačiau juslės turi vieną trūkumą, jos užsipildo kaip ribota talpa ar indas. Ir ten daugiau niekas nebetelpa, kad ir kaip norėtume pasitenkinti dar.

Šeimoje, kurioje žmonės nori tik tenkintis, ši galimybė jiems yra suteikiama, tačiau labai ribotam laikui. Yra apskaičiuota, kad sutuoktiniai, gyvendami kartu šeimoje, vienas kitu prisisotina per pusantrų metų, o po pusantrų metų, kartais ir greičiau, vieni kitiems nusibosta. Per šį laikotarpį juslių „indai“ užsipildo ir sutuoktinis mums nebegali pasiūlyti nieko naujo, tuomet mes pradedame nusivilti savo partneriu. Taip baigiasi mūsų įsivaizduojama meilė. Iš tiesų jos net nebuvo. Tikroji meilė yra pats iškiliausias ir didingiausias pojūtis, niekada nesibaigiantis, amžinas, tačiau mes iki jos net neprieiname, nes apsiribojame paprasčiausiu tenkinimusi materialiomis juslėmis.

Kur slypi išeitis, kaip būti laimingiems šeimoje? Kaip vienas kitą tikrai mylėti ir gerbti visą gyvenimą?

Kad susigaudytume šiame procese, reikalings žinios. Tikrosios žinios. Šiuolaikiniai žmonės yra labai primityvūs, kaip ir visa aplinka. Žmonės – „plastmasiniai“, nepastovūs, karštakošiai, nepatiklūs, nedrąsūs, nekantrūs, nervingi, nerandantys savęs, pilni neišmanymo, todėl ir jų šeimyninis gyvenimas negali būti gražus bei tikras. Tokiems žmonėms mėginu paaiškinti, kad norint būti laimingu šeimoje reikia melstis, tačiau jie atsako, jog pirmiausia turi pasikeisti jų sutuoktinis. Nuo to ir prasideda absurdas. Absurdas, nes žmonės nesugeba priimti teisingų žinių. Jų praeities nuodėmės blokuoja teisingą suvokimą, todėl šiuolaikiniai žmonės yra labai žemos sąmonės. Žinojimas, kaip teisingai ir laimingai gyventi šeimoje, turi prasidėti nuo maldos Dievui. Ne nuo autogeninės treniruotės, ne nuo fizinės mankštos ar raminančios muzikos, o nuo maldos Dievui. Nesvarbu, kokios konfesijos yra žmogus. Ar jis krikščionis, ar musulmonas, ar krišnaitas – Dievas vienas. Vienas ir Vienintelis.

Siekiant harmonijos šeimoje malda arba mantra yra vienintelė teisinga treniruotė ir vaistas. Ir norint gerų santykių šeimyniniame gyvenime, tą treniruotę reikia atlikti kasdien. Kaip valgome, miegame, einame į tualetą ir t. t., taip kasdien reikia ir melstis. Maldai visada turime apsčiai laisvo laiko ir tik dėl įvairiausių kvailų prisirišimų mums atrodo, kad neturime.

Ką duoda malda?

Malda pakelia žmogų iš pasitenkinimo būsenos į aukštesnį lygmenį. Net ne į aukštesnį, o į patį aukščiausią. Pakelia tiek, kad pradedame iš tiesų mylėti savo antrąją pusę. Be maldos kito būdo tikrai mylėti savo artimą tiesiog nėra.

Šiame pasaulyje mus susaisto materialios gunos – energijos arba „virvės“, neleidžiančios prasiveržti mūsų dvasinei prigimčiai. Čia būdami norime tiktai tenkintis, todėl ir nesame laimingi. Pakanka pradėti melstis ir viskas atsistato į tikrąsias savo vėžes.

Anantara.lt

Laukite tęsinio…