Anantara Das. Dienoraštis. Visų šeimos problemų priežastis (VI dalis)

sunset-801933_960_720

Anksčiau rašėme…

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Gruodžio 11 d.

„Vyras geria, sūnus geria ir visi geria…“ – taip dažniausiai prasideda moterų nuoskaudos, kai tenka jas išklausyti konsultuojant šeimyninio gyvenimo klausimais.

Jos yra teisios, fiksuodamos šį socialinį reiškinį, kuris vyksta ne tik aplink mus, bet ir visame pasaulyje. Tačiau pastebėti, užfiksuoti ir paskelbti negana.

Esmių esmė yra tai, kaip aš pats elgiuosi.

Dažniausiai tokių moterų klausiu: „O jūs pati ar vartojate alkoholinius gėrimus?“

Moterys atsako labai paprastai: „Aš geriu tik per šventes. Šiaip tai aš alkoholio nevartoju.“

Tada aš jau šypsausi ir klausiu: „O tai, kad jūs vartojate per šventes, argi nėra alkoholio vartojimas?“

Tada moterys nustemba, pradeda įdėmiai žiūrėti į mane, bandydamos suprasti, kaip jos „nusikalto“.

„Aš geriu tik per šventes ir visai nedaug, dažniausiai vartoju šampaną“, – toks būna standartinis moterų atsakymas.

Kitas jų klausimas paprastai būna toks: „Aš gi ne alkoholikė kaip vyras. Aš geriu labai retai. O argi visai negalima išgerti?“

Mano atsakymas visada būna toks pats: „Ne, negalima. Negalima net uostyti, o ką jau kalbėti apie vartojimą.“

Pabandysiu pagrįsti savo atsakymą.

Ir moterys, ir vyrai turi žinoti, kad žmonės geria alkoholį tik vienu tikslu. Visi jie taip tikisi tapti laimingais.

Visų mūsų natūrali prigimtis yra kiekvieną akimirką būti laimingais. Ateidami į šį pasaulį mes savyje jau turime tą savybę. Tačiau pilnai laimės būsena gali atsiskleisti tik sudvasinus savo gyvenimą. Šiame materialiame pasaulyje pati materija atjungia mus nuo žinojimo, kaip tikrai galime būti laimingais, ir pasiūlo tikrą, natūralią laimę pakeisti dirbtinų daiktų, produktų, žinių įvairove.

Mes norime būti laimingi ir be laimės negalime gyventi, todėl bandome ją išgauti gerdami alkoholį. Tuo metu, kai geriame alkoholį, beveik visos materialios problemos šiek tiek užsimiršta, todėl tada, kai jos nebeslegia mūsų kelias minutes ar valandas, atrodo, kad gyvename tikrai laimingai.

Tačiau kai baigiasi gėrimo poveikis, po valandos, dviejų ar kitą dieną, visos tos pačios problemos grįžta atgal į mūsų protą ir mums vėl pasidaro neramu. Be to, dažniausiai po išgertuvių mums pasidaro net dar blogiau: skauda galvą, mus visi nervina, net nebeatsimename, kur ir ką darėme, ir taip toliau.

Išvada peršasi pati. Dar niekas vartodamas alkoholį savo gyvenime laimės nesurado. Nėra tokio žmogaus. Vieną akimirką būna gerai, tačiau po to – labai blogai.

Moteris turi žinoti, kad jei vyras vartoja alkoholį, tai reiškia, kad nuo vieno alkoholio vartojimo iki kito jis gyvena didžiausioje įtampoje. Vyras pilnas nerimo ir baimės, jis dažniausiai gyvenime turi įvairiausių kompleksų ir „fobijų“, yra nepatenkintas likimu, savimi, darbu, žmona ir viskuo apskritai.

Juk kai vyrai išgeria tam tikrą kiekį alkoholio, jie pasidaro kalbūs, drąsūs, linksmi. Žiūrint iš šalies atrodo, kad tai – visai kitos asmenybės. Ką tai parodo? Tai, kad kasdienybėje jie nebūna savimi. Kasdienybėje jie vaikšto su kaukėmis, vaidina įvairius vaidmenis, tačiau viduje kenčia, bijo, dažniausiai tiesiog nežino, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje.

Alkoholis yra laikina ir dirbtinė priemonė, kuri negali suteikti visiškos laisvės ir laimės pojūčio. Jis tiesiog apgauna žmogų, laikinai nuo jo „patraukdamas“ visas problemas, bet paskui viską grąžina atgal ir dar prideda įvairias naujas bėdas.

Iš pradžių vyrai bando „atsijungti“ tik savaitgaliais. Paskui, kai nebeišsisprendžia problemos arba kai jų ima atsirasti kasdien, jie pradeda gerti kasdien. Dėl to ilgainiui jie degraduoja.

Alkoholis pasiglemžia vyrą iš šeimos ir visuomenės. Jis toks stiprus, kad „pavagia“ vyrą iš žmonos, vaikų, draugų, tėvų, visuomenės ir net Dievo. Maža to, alkoholis sudaužo į šipulius tokio žmogaus gyvenimą. Jis paverčia jį pragaru. Pasižiūrėkime, kaip atrodo žmonės, kurie kasdien vartoja alkoholį? Jie rišliai nebedėsto savo minčių, jie nieko, išskyrus alkoholį, nebenori, jų išvaizda taip pasikeičia, kad jie pasidaro nebepatrauklūs. Jie anksti susensta, tampa irzlūs, nebeturi valios, jie tiesiog niekam nebeįdomūs.

Kaip gyventi moteriai, kurios vyras vartoja alkoholį?

Pirmiausiai ji pati turi NIEKADA negerti jokių alkoholinių gėrimų. Nėra silpno gėrimo. Už viso alkoholio stovi alkoholio demonas, kuris toks galingas, kad sulaužo tūkstančių žmonių gyvenimus.

Visas šeimyninis alkoholizmas prasideda per mūsų tradicines lietuviškas vestuves. Alkoholio demonas yra toks galingas ir gudrus, kad įvedė alkoholio gėrimą jau santuokos ceremonijoje. Per vestuvinę ceremoniją, praktiškai beveik per pačią priesaiką, jaunieji susidaužia šampano taurėmis ir demonui prisiekia kartu gerti visą gyvenimą. Tuo metu, kai skamba taurės, jie to nežino, bet nežinojimas neatleidžia jų nuo įžado. Jie tai daro oficialiai ir net visų akivaizdoje.

Paskui jaunieji grįžta namo ir visos vestuvių ceremonijos tęsinys vėl prasideda nuo alkoholio. Tradiciškai jaunųjų vietos už stalo būna užimtos ir jie turi gerti alkoholį, kol jiems yra atlaisvinamos jų vietos. Taip visos vestuvių ceremonijos metu jaunieji įvairiausių tostų vedini geria, geria, geria…

Taip jie slapta abu, patiems to dar nežinant, pasirašo sutartį su nelabuoju, jog gers visą gyvenimą. Kai tokia sutartis sudaroma, jiems yra kuriamos tokios aplinkybės, kad jie nuolatos galėtų išgerti. Demonai pastato tokius scenarijus, kad tik spėk įgyvendinti; tai: įvairūs gimtadieniai, vardadieniai, krikštynos, laidotuvės, metinės, Nauji metai, Joninės, diplomų gavimai, savaitgaliai, pirtys, varžybos, naujos pareigos, nauji namai, kelionės į užsienį ar po Lietuvą, ateinantys draugai ir dar įvairiausios kitos progos…

Tam, kad nutrauktume tą sutartį, kurią šeima iškilmingoje aplinkoje patvirtina taurių skambesiu, reikia, kad moteris jokiomis aplinkybių nebegertų alkoholinių gėrimų. Ji neturi gerti nei namuose, nei darbe, nei svečiuose. Ji privalo atsisakyti alkoholinių gėrimų, kad ir kas ją įkalbinėtų. Ji neturi gerti, net jei to nesužinos jos vyras. Vyras gali ir nesužinoti, tačiau viską mato ir žino Alkoholio demonas. Kiekvienas, net ir mažiausią kiekį išgeriantis žmogus, yra Alkoholio demono vergas. Alkoholio demono vergas dirba tik jam.

Kaip dirba? Pirmiausia alkoholį vartojantis žmogus demonui paaukoja savo uždirbtus pinigus. Kuo daugiau geria – tuo daugiau aukoja. Paskui aukoja savo sveikatą. Paaukoja savo išvaizdą. Aukoja savo vaikus, žmoną (arba žmona savo vyrą). Vėliau aukoja savo darbą, laimę, artimuosius ir viską, ką turi. Galiausiai žmogus sutinka ir alkoholio demonui paaukoja savo gyvybę. Paaukoja susirgdamas arba nusižudydamas.

Todėl moterys turi labai rimtai susimąstyti, kai jos sako: „aš tik palaižau taurę“. Skirtumo nėra, ar laižoma, ar geriama. Rezultatas bus toks pats – mane paims į nelaisvę ir galiausiai nužudys.

Jeigu moteris nori, kad vyras negertų, ji turi:

  1. namuose nelaikyti jokių alkoholinių gėrimų;
  2. nelaikyti net tuščių butelių nuo alkoholio;
  3. nelaikyti jokių užpiltinių, kurios vartojamos kaip vaistai;
  4. nesinešti į svečius jokio alkoholio;
  5. nepriimti į namus atnešamų ar dovanojamų alkoholio butelių;
  6. nesikvepinti kvepalais, kurie pagaminti alkoholio pagrindu (galima naudoti eterinių aliejų pagrindu pagamintus kvepalus, kurie nepritrauks jokių dvasių).

Anantara Das. Svetainė: Anantara.lt

Pasidalinkite su kitais!