Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Kovo 2 diena

Sveiki, mielieji. Ačiū jums visiems už palaikymą visais gyvenimo klausimais. Daugeliui iš jūsų negaliu atsakyti į laiškus, nes tikrai nebeturiu tam laiko. Dabar nespėju net pasirašinėti knygų, kurias reikia išsiųsti žmonėms. Jų yra visas kalnas, o man norisi kiekvienam parašyti kažką asmeniško.

Šiandien noriu papasakoti vieną gražią istoriją apie tikrą meilę. Paskaitykime.

Gyveno kartą vienas berniukas, kuris labai norėjo susitikti su Dievu. Jis taip norėjo su Juo susitikti, kad pasiėmė daug įvairių saldainių, gėrimų ir palikęs namus išėjo į gatvę ieškoti Dievo. Jis buvo nusprendęs ieškoti Dievo tol, kol Jį suras.

Išėjęs laukan jis patraukė pirma pasitaikiusia gatve pirmyn.

Jo ieškojimų kelias buvo miesto gatvės ir, kaip jis mąstė vėliau, turėjo būti miškai ir kalnai.

Taip beieškodamas Dievo jis perėjo tris miesto kvartalus ir pasiekė parką. Jame pamatė ant suoliuko sėdinčią pagyvenusią moterį, kuri, kaip jam pasirodė, buvo labai išalkusi.

Berniukas nusprendė pavaišinti moterį tais saldainiais, kuriuos nešė Dievui.

Jis ramiai priėjo prie moters ir pasiūlė jai saldainių. Ji paėmė keletą saldainių, padėkojo jam ir nusišypsojo.

Jos šypsena buvo tokia maloni, kad barniukas panoro dar kartą ją pamatyti. Taigi jis pasiūlė moteriai ir gėrimo, kurį turėjo su savimi.

Ir šį kartą ji dar labiau nusišypsojo. Berniukui buvo taip gera, kad atrodė, jog jis yra septintame danguje.

Taip jis su ta moterimi parke prasėdėjo visą dieną. Visą tą laiką jie valgė saldainius ir gėrė tą gėrimą, kurį jis įsidėjo namuose. Visą tą laiką jie šypsojosi ir nepratarė vienas kitam nei vieno žodžio.

Kai visiškai sutemo, berniukas pasijuto pavargęs ir susiruošė namo. Nuėjęs apie porą metrų nuo moters, jis staiga atsisuko ir pribėgo prie jos apkabinti.

Kai jis grįžo namo, jo mama labai nustebo pamačiusi jį tokį laimingą. Ji paklausė:

– Ką tu šiandien veikei? Kas tave padarė tokiu laimingu?

Berniukas atsakė:

– Aš pietavau su Dievu. Ir žinai, mama, Jis turi pačią gražiausią šypseną pasaulyje iš visų mano matytų.

Tuo metu pagyvenusi moteris grįžo į savo namus. Jos sūnus negalėjo atsistebėti jos išvaizda:

– Mama, ką tu šiandien veikei? Tu atrodai labai laiminga.

Ji tarė:

– Aš šiandien parke pietavau su Dievu.

Ir, sūnui dar nespėjus atsakyti, pridūrė:

– Ir žinai, Jis atrodė daug jaunesnis, negu aš įsivaizdavau.

Moralė

Gyvenimas mums jau yra viską davęs, tačiau mes arba nieko nepastebime, arba nemokame net ir to pastebimo pasiimti.

Pats Dievas mums davė akis, kad mes matytumėme visur meilę.

Pats Dievas mums davė ausis, kad mes galėtumėme klausytis apie meilę.

Pats Dievas mums davė liežuvį, kad mes galėtume kalbėti apie meilę.

Jis davė mums nosį, kad mes galėtumėme uostyti meilę.

Pats Dievas davė mums rankas, kad mes apkabintume meilę.

Pats Dievas mums davė kojas, kad mes eitume pas meilę.

Pats Dievas davė mums norus, kad mes galėtume norėti meilės.

Iš tikro Jis davė viską. Mums reikia tik mylėti.

Su meile.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Vaizdo įrašo šaltinis

Redagavo Lina Šimelionytė