Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Kovo 29 diena

Sveiki, mielieji, šiandien noriu pasidalinti vienu laišku, pabandysiu padėti moteriai, kuri pakliuvo į gyvenimo aklavietę. Paskaitykime.

„Laba diena, man labai reikia Jūsų patarimo, pasiklydau gyvenime. …ištekėjau dvidešimties, už beveik aštuoniolika metų vyresnio vyro, tekėjau be meilės, su viltimi, kad Jį pamilsiu, Jis tai žinojo… Šiam žingsniui ryžausi todėl, kad buvau viena, bijojau ateities, vienatvės, nes prieš metus buvau palaidojusi abu tėvus ir man buvo labai sunku… Dabar jau beveik dvidešimt metų santuokoje, turim dvi dukrytes aštuoniolikos ir šešiolikos metų amžiaus, bet meilės šiam žmogui taip ir nepajutau… Niekada nebuvau jam tikra mylinti žmona, buvau mama, šeimininkė… Taip ir neišmokau jo mylėti kaip gali mylėti moteris… Gal todėl Jis dažnai buvo piktas, atšiaurus… Man visada reikėjo artimų, bendravimo. Jis daugiau laiko praleisdavo prie kompiuterio, laikraščių. Ir taip nuo pat pradžių. Vyro santykiai su dukromis šalti ir dėl to jaučiuosi kalta, kad nesugebėjau sukurti jaukios, šiltos, laimingos šeimos. Nors visada to troškau. Turim namus, bet man jie džiaugsmo neteikia. Jaučiau, kad taip niekada ir neištiesiu rankų į šį žmogų, gyvenau mintimis apie skyrybas beveik nuo pat pradžių. Ėmiau vengti jo artumo, buvimo kartu, jo meilės. Vis galvoju, kada man žengti tą lemtingą žingsnį, jaučiu, lyg akmenėčiau šalia šio žmogaus. Mes jau keletą metų net negyvenome kaip vyras ir žmona. Gyvenam skirtinguose kambariuose. Maniau, kad su manimi kažkas negerai, kad nemoku mylėti, nemoku priimti jo meilės, negaliu jo priimti kaip vyro, kažkas viduje stabdė, bėgau nuo jo rodomos meilės tiek metų, nors jis geras žmogus, tvarkingas, neturi žalingų įpročių. Likimas turbūt nusprendė mane nubausti, nuo ko bėgau, tas ir parklupdė… Meilė…, Prieš metus visai atsitiktinai darbo reikalais aš sutikau žmogų ir pajutau, kad Jis man daugiau nei draugas. Jis taip pat prisipažino, kad man neabejingas. Mes išsiskyrėme, nes nusprendėme, kad tai nesąžininga. Jis išvyko, mes turbūt jau niekada nebesusitiksim, nes nesugebėjau vyrui pasakyti tiesos jam dar esant, man labai skauda… Vyras dabar jau žino, kad myliu kitą, nuslėpti tai buvo nebeįmanoma, pasikeičiau aš… Jis dabar visaip stengiasi mane išsaugot, aiškina, kad tai tik susižavėjimas… Jaučiuosi kalta prieš abu, negaliu daugiau taip gyventi, supratau, kad aš noriu prabudusi matyti mylimas, mylinčias akis, kad rankos tiestųsi apkabinti, nebijočiau artumo… Jaučiu, kad turiu išeiti, gal vienatvėje aš nurimčiau… Žiūriu į vyrą ir negaliu suprasti, kodėl negaliu mylėti to žmogaus, juk jis mano mergaičių tėvas, visai geras žmogus. Nerandu sau vietos, man sunku žiūrėti į jo dedamas pastangas išsaugoti šeimą. Jaučiuosi tuščia, sunaikinta. Padėkit man, kokį kelią pasirinkti: gyventi su vyru ir viduje nešioti kitam skirtą meilę ar tiesiog užverti duris praeičiai ir bandyti susidraugauti su vienatve…“

Atsakymas

Šios moters problema tikrai didžiulė – kančia jai, vyrui, dukroms. Bet pabandykime kaip visada visus klausimus išanalizuoti iš eilės ir atrasti tinkamą atsakymą, kad jai palengvėtų ir moteris galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pradėkime nuo pat pradžių.

1. Laba diena, man labai reikia Jūsų patarimo, pasiklydau gyvenime.

Nieko baisaus, kad pasiklydote. Kiekvienas žmogus gyvenime vienur ar kitur buvo pasiklydęs. Kiekvienas! Ir didžioji dalis žmonijos šiuo metu irgi yra pasiklydusi. Net jei žmogui atrodo, kad jis viską daro gerai ir jam sekasi gerai, tai nereiškia, kad jis nepasiklydęs. Pasiklydęs žmogus pats gali to ir nesuprasti.

Pasakysiu dar daugiau. Jeigu žmogus kasdien neužsiima dvasine praktika ir neturi dvasinio mokytojo, tai jis tikrai pasiklydęs. Todėl apsidairykime aplinkui, ar daug pažįstame žmonių, kurie užsiima dvasine praktika ir turi dvasinį vadovą? Tai ir bus atsakymas, kas pasiklydęs, o kas ne.

Aš pats daugybę kartų buvau nuklydęs į pelkes, miškus ir duobes, kol nepriėmiau savo dvasinio mokytojo prieglobsčio. Dvasinis mokytojas yra garantas, kad mes nepaklysime. Kito garanto tiesiog nėra.

2. Ištekėjau dvidešimties, už beveik aštuoniolika metų vyresnio vyro, tekėjau be meilės, su viltimi, kad Jį pamilsiu, Jis tai žinojo… Šiam žingsniui ryžausi todėl, kad buvau viena, bijojau ateities, vienatvės, nes prieš metus buvau palaidojusi abu tėvus ir man buvo labai sunku.

Taip, vyresnis vyras mūsų pasąmonėje asocijuojasi su saugumu. Jis iš dalies atstoja tėvą. Tačiau šiais laikais vyresnis amžius nereiškia išminties, nes dabar kūno ženklai (praplikusi galva ar žili plaukai) nebereiškia to, ką reiškė senovėje.

Tekėjimo priežastis laiške labai aiškiai išdėstyta. Taip, labai svarbu įvertinant savo padarytas jaunystės klaidas.

Laukite tęsinio…

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė