Anantara das. Dienoraštis. Mistinės galios!

photo-1474562789610-2a30fa4a6608

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Gruodžio 11 diena

Vrindavanas, Indija

Sveiki, mielieji.

Šiandien skaitysime vieną žmonėms gal neįprastą laišką, tačiau šis pasaulis tuo ir įdomus, kad jis labai įvairus.

Paskaitykime.

„Sveiki, Anantara Das.
Nusprendžiau Jums parašyti. Vis paklausau Jūsų paskaitų, paskaitinėju įrašus ir man tai labai patinka, nes gaunu nemažai atsakymų į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės. Ačiū Jums už tai.
Rašau Jums vienu klausimu su daug pamąstymų. Pagrindinis klausimas yra kiek keistas. Prieš 13 metų buvau patekęs į tam tikrą aplinką, kurioje nemažai kalbėjom apie Dievą. Tuo metu man buvo 19. Ir ten gavau, kaip buvo įvardinta, Šventosios Dvasios krikštą. O jis pasireiškia, kaip Šventam Rašte aprašyta (MK 16,17) įvairiais ženklais. Vienas iš jų yra kalbų dovanos, kurį ir gavau.
Ta prasme, įgyji gebėjimą melstis kalbomis (na bent jau taip man buvo pasakojama). Tuo metu buvau Skandinavijoje, eidavau melstis į kalnus. Tos maldos kalbomis būdavo net su ašarom, garsiais šūksniais ir nerealiu laimės jausmu.
Kartą pažiūrėjęs į dangų net mačiau iš debesų susiformavusias dvi akis.
Bet praėjo daug laiko po to, nustojau melstis, nebent tik mintyse pasikalbėdavau su Dievu, padėkodavau ir panašiai. Bet man kyla abejonių, ką aš tada patyriau, kas tai buvo? Prisimindamas visa tai, kartais net pats abejoju, kad tai vyko. Gal Jūs turite minčių?

Per visą gyvenimą vėliau teko patirti daug nesėkmių, nelaimių, paklydimų. Šiuo metu vartoju preparatus, gydančius depresiją. Kartais būna begalo sunku, bet aš tai priimu kaip pamokas, kaip suvokimą.
Kažkuriuo metu dingo tikėjimas Krikščionybe, tikėjimas bažnyčia, į ją nebevaikštau, nes ten įžvelgiu per daug manipuliacijos ir masių valdymo. Dievu tikiu, kaip Kūrėju, kaip Visata, bet neapribotu kažkokia tai religija. Nors kuo toliau, tuo daugiau tiesų atrandu induizme, Vedose, gal ne visada su viskuo sutinku, bet aišku, gal mano sąmonė dar to nepriima. Ką Jūs manot?
Gal turit minčių į mano galvoje kylančius klausimus ir abejones. Jei atrasite laiko, ačiū iš anksto už Jūsų atsakymus.“

Atsakymas

  1. Rašau Jums vienu klausimu su daug pamąstymų. Pagrindinis klausimas yra kiek keistas. Prieš 13 metų buvau patekęs į tam tikrą aplinką, kurioje nemažai kalbėjom apie Dievą. Tuo metu man buvo 19. Ir ten gavau, kaip buvo įvardinta, Šventosios Dvasios krikštą. O jis pasireiškia, kaip Šventam Rašte aprašyta (MK 16,17) įvairiais ženklais. Vienas iš jų yra kalbų dovanos, kurį ir gavau.

Taip, tai gali būti viena iš mistinių galių (sidhi) suprasti ir kalbėti kitomis kalbomis.

  1. Ta prasme, įgyji gebėjimą melstis kalbomis (na bent jau taip man buvo pasakojama). Tuo metu buvau Skandinavijoje, eidavau melstis į kalnus. Tos maldos kalbomis būdavo net su ašarom, garsiais šūksniais ir nerealiu laimės jausmu.

Jūs buvote atitinkamoje aplinkoje.

Buvo atitinkamas mokytojas.

Jūs tuo tikėjote.

Jūs tuo metu buvote nuoširdus.

Taip Jumyse ir prabudo viena 64 iš mistinių galių (sidhi).

Tą galią duoda Viešpats (Patramatma) esantis mūsų širdyje.

Žinoma, kai nuoširdžiai meldiesi yra labai džiugu, nes tai ir yra tikroji mūsų būsena.

  1. Kartą pažiūrėjęs į dangų net mačiau iš debesų susiformavusias dvi akis.

Danguje kiekvienas iš mūsų gali pamatyti kiekvieną dieną įvairiausių veidų, figūrų, akių, ženklų ir kitokių objektų.

Ko reikia, kad tai pamatytume?

Tiesiog skirkite laiko kasdien pakelti akis į dangų ir ten, kiekviename debesyje kažką pamatysite.
Pabandykite ir pamatysite, kiek ten yra stebuklų. Mes tiesiog kasdien žiūrime tik į asfaltą ir tada nematome tų stebuklų.

  1. Bet praėjo daug laiko po to, nustojau melstis, nebent tik mintyse pasikalbėdavau su Dievu, padėkodavau ir panašiai. Bet man kyla abejonių, ką aš tada patyriau, kas tai buvo? Prisimindamas visa tai, kartais net pats abejoju, kad tai vyko. Gal Jūs turite minčių?

Aš jau parašiau, ką Jūs galėjote patirti.
Viešpats davė Jums galimybę prisileisti prie mažo stebuklo.
Jeigu toliau būtumėte gyvenęs taip, kaip pradėjote gyventi, būtumėte dar daugiau visko patyręs ir pamatęs.

Mes kaip sielos esame tapatūs Viešpačiui, nes mes Jo dalelytės. Tik mes labai mažos Jo dalelytės. Tačiau mūsų sąmonę riboja kūno koncepcija. Kai nuoširdžiai meldžiamės, tada mūsų sąmonė gali išeiti už šio kūno ribų ir pajausti Viešpaties kūrinijos didybę. Štai Jūs tą ir jautėte.

Tačiau nustojote melstis ir Jūsų sąmonė dabar apima tik Jūsų paties kūno ribas, o neretai ir dar mažiau.

  1. Per visą gyvenimą vėliau teko patirti daug nesėkmių, nelaimių, paklydimų. Šiuo metu vartoju preparatus, gydančius depresiją. Kartais būna begalo sunku, bet aš tai priimu kaip pamokas, kaip suvokimą.

Kadangi nepaisėte Dieviškų įstatymų, bandėte gyventi taip, kaip Jums atrodė geriausiai, Jūs klaidžiojote nesėkmių ir nelaimių keliais, kol įsukote į depresijos kelią.

Jeigu norite atsikratyti vaistų ir palikti depresijos kelią aš galiu padėti.

Įsitikinęs, kad Jūs galėtumėte kurti, o ne griauti, jeigu tik leistų Jūsų egoizmas.

Todėl, jeigu panorėsite laimingai gyventi, atvažiuokite pas mane.

  1. Kažkuriuo metu dingo tikėjimas Krikščionybe, tikėjimas bažnyčia, į ją nebevaikštau, nes ten įžvelgiu per daug manipuliacijos ir masių valdymo. Dievu tikiu, kaip Kūrėju, kaip Visata, bet neapribotu kažkokia tai religija. Nors kuo toliau, tuo daugiau tiesų atrandu induizme, Vedose, gal ne visada su viskuo sutinku, bet aišku, gal mano sąmonė dar to nepriima. Ką Jūs manot?

Žinoma, kad Dievas neapsiriboja religija. Jis virš religijos, tačiau Jis sukuria religijos principus, kurių laikydamiesi žmonės gali progresuoti.

Tačiau iš keturių religijos principų Kali amžiuje dalinai liko tik teisingumo principas, todėl galima kaltinti visas religijas, kad jos netobulos, jos ir nebus tobulos, nes dabar tiesiog toks amžius, kai nieko tobulo ir nėra.

  1. Gal turit minčių į mano galvoje kylančius klausimus ir abejones. Jei atrasite laiko, ačiū iš anksto už Jūsų atsakymus.

Į Jūsų klausimus ir abejones aš turiu ne tik minčių, aš turiu jiems atsakymus.

Tačiau ar gali vaikas išmokti vienas būdamas namuose kokių nors mokslų, net jeigu aplink jį būtų pridėta knygų?

Kažkiek taip.
Tačiau jis nežinos ar tai teisinga. Jis negalės matyti kitų mokinių, kitų mokytojų, negalės paklausti ir diskutuoti. Negalės progresuoti taip, kaip progresuoja vaikai mokykloje.

Taip ir Jūs dabartinėje situacijoje. Mes galime daug ką svarstyti, kalbėti, tačiau Jūs turite eiti mokytis.

Turite mokytis gyventi, kaip reikia tikrai gyventi žmogui.

Jūs turite mokytis atlikti savo dharmą. Tai reiškia Jūs turite mokytis atlikti savo pareigas šiame gyvenime.

Jūs turite rasti savo dvasinį mokytoją, kuris padarytų Jus žmogumi.

Aš linkiu Jums tik laimės.

Su meile!

Jūsų tarnas
Anantara das