Anantara Das. Dienoraštis. Keblūs santykiai šeimoje (I dalis)

girl-923564_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Gegužės 20 diena

Sveiki mielieji, štai aš jau ir Lietuvoje. Po tokių kelionių supranti, kad visas mūsų gyvenimas yra kelionė: gimimas, vaikystė, jaunystė, branda, senatvė ir fizinė mirtis. Viskas gyvenime prabėga, todėl bet kokios išvykos irgi greitai prabėga, nesvarbu, kur būni ir ką veiki. Lieka tik antspaudai širdyje. Mano širdyje išliko Vrindavano antspaudas.

Ką man rašo skaitytojai? Laiškų labai daug. Šiandien cituoju vieną iš jų.

Sveiki, Anantara, kartą mes buvome susitikę, konsultavausi dėl likimo šeimoje, ar skirtis, nes, kad ir kaip skaudu pripažinti, jau galiu pasakyti, kad tikrai nemyliu savo vyro. Jis mane labai myli, atlieka pareigas, aprūpina šeimą, labai nori antro vaikelio, susilaiko nuo lytinių santykių su viltim, kad susilauksim… Taip esame suplanavę, tačiau nutiko taip, kad į vyrą žiūrėt nebegaliu. Tai tęsiasi gana senai, na palikt irgi negaliu, bet ir būti nebegaliu. Dėl to kamuoja nuolatinis ūžesys ausyje, dažnai skauda pilvo apačią, galvą, dažnai verkiu, tarsi plėšia mane per pus. Vakar vyras pasakė: „pagalvok, kaip tu ištversi lauktis vaiko ir gyventi su manim…“ Jis pasakė, kad jaučia tai, jog kartais aš jo nekenčiu ir iš tiesų nemoku gerbti. Man neišeina gražiai kalbėt, nesugebu jo priimti tokio, koks yra… Mūsų sūnus tai jaučia… Dėl to jaučiu dar didesnę kaltę… Mano labai sunki karma, atrodo, kad kartais jos „nepatempiu“. Nors iš išorės problemų niekas nepastebi, bet mes labai kenčiame… Esu pikta, kartais neadekvačiai elgiuosi su žmonėmis, neturiu draugų, kuriais galėčiau pasitikėti… Rytais iš lovos vos išlipu, miegu tarsi komos būsenoj, nenoriu keltis ir kartu naiviai tikiuosi, kad Dievas negirdi tokių mano minčių… Padėkit, prašau… Negi aš galiu taip lengvai sugriauti viską, ką kūrėme ne vienus metus ir išeit į nežinią? Kartais atrodo – neišgyvensiu. Jaučiuosi pasenusi 10 metų, nors man tik 30… Atleiskit už padriką istoriją… Kuo geriausios jums kloties ir laimės!“

Atsiprašau, bet aš jau nepamenu šios moters veido ir istorijos, nes kiekvieną dieną man rašo dešimtys žmonių. Dar dešimtys žmonių ateina į konsultacijas. Man reikėtų pamatyti šią moterį ir tada aš prisiminčiau visą jos istoriją.

Esminiai šios temos klausimai

  1. Aš konsultavausi dėl likimo šeimoje, ar skirtis, nes, kad ir kaip skaudu pripažinti, jau galiu pasakyti, kad tikrai nemyliu savo vyro.
  2. Jis mane labai myli, atlieka pareigas, aprūpina šeimą, labai nori antro vaikelio, susilaiko nuo lytinių santykių su viltim, kad susilauksim…
  3. Tai tęsiasi gana senai, na palikt irgi negaliu, bet ir būti nebegaliu. Dėl to kamuoja nuolatinis ūžesys ausyje, dažnai skauda pilvo apačią, galvą, dažnai verkiu, tarsi plėšia mane per pus.
  4. Mūsų sūnus tai jaučia… Dėl to jaučiu dar didesnę kaltę…
  5. Esu pikta, kartais neadekvačiai elgiuosi su žmonėmis, neturiu draugų, kuriais galėčiau pasitikėti… Rytais iš lovos vos išlipu, miegu tarsi komos būsenoj, nenoriu keltis ir kartu naiviai tikiuosi, kad Dievas negirdi tokių mano minčių…
  6. Padėkit, prašau… Negi aš galiu taip lengvai sugriauti viską, ką kūrėme ne vienus metus ir išeit į nežinią? Kartais atrodo – neišgyvensiu. Jaučiuosi pasenusi 10 metų, nors man tik 30…

Atsakymas

Laiškas, suprantama, sunkus, kaip ir psichologinė bei fizinė šios moters būsena. Praktikoje dažniausiai vyrai nemyli savo žmonų ir nori jas palikti, šiuo atžvilgiu – viskas atvirkščiai. Ir šiuo atveju moteris supranta, kad tokia situacija niekam nėra gera. Ji kankinasi dėl šios situacijos.

Pirmajame sakinyje ši moteris teigia, kad nemyli vyro. Šiais laikais apskritai mažai kas ką myli. Jeigu kalbėtume apie tikrą meilę, tai tikra meilė – vien tik tarnystė. Pasižiūrėkime aplinkui ir paieškokime tokių atvejų, kur vyras tarnauja žmonai, o žmona tarnauja vyrui. Taip turėtų būti, tačiau taip nėra.

Ir šioje šeimoje kažkada buvo tik geismas, ir geismas praėjo. Šeima liko be dvasinės jungties. Taip, liko kažkokie saitai, tačiau „kažkas“ neleidžia šiai moteriai, bent jau materialiai, „mylėti“ savo vyrą. Kas tas „kažkas“, kas neleidžia bent palankiau žiūrėti į savo vyrą?

Tai karma. Karma – tai nematomos psichinės ir fizinės būtybės, kurios vieną dieną ateina į gyvenimą ar tu to nori, ar nenori. Tos nematomos, tačiau realiai egzistuojančios būtybės tiesiog vykdo savo misiją, tai reiškia, daro, ką joms priklauso daryti. Kodėl jos tai daro?

Nes kažkada šis vyras ir ši moteris kažkur nusižengė savo gyvenimuose. Kažkada jie abu pasityčiojo iš šeimyninės laimės ir dabar patiems tai reikia išgyventi. Ir dar išgyventi taip, kad niekas net nesužinotų. Žino tik trys šeimos nariai: moteris, vyras ir sūnus.

Laukite tęsinio…

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!