Anantara das. Dienoraštis. Kaip padėti vaikui, kai jis nenori gyventi?

person-731165_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Gegužės 27 diena

Vrindavanas, Indija

Sveiki, mielieji!

Mūsų visų gyvenimas šiame pasaulyje labai skirtingas, kadangi kiekvienas iš mūsų susiduria su įvairiausiais sunkumais ir išbandymais.

Vieni tuos sunkumus įveikiame ir einame toliau, tačiau kitiems tie sunkumai būna tiesiog nepakeliami.

Tiems, kuriems sunkumai atrodo nepakeliami, nesinori net gyventi. Su tokiomis mintimis susiduria daugelis žmonių.

Paskaitykime šiandien vieną laišką ir pabandykime padėti tiems žmonėms, kuriems reikia tokios pagalbos.

„Brangus Anantara Das,

Visų pirma noriu padėkoti jums už paskaitas, jos suteikia man daug išminties ir ramybės. Rašau jums su pagalbos prašymu.

Auginu 9 metų sūnų, su jo tėčiu išsiskyrėme kai jam buvo 2 metukai. Labai išgyvenau skyrybas, buvo visko, skausmo, pykčio, depresijos. Su sūnumi esame labai prisirišę vienas prie kito, aišku, tokia mamos būsena jį labai veikė.

Dabar gyvenu su kitu vyru, turime 10 mėnesių dukrytę. Deja, jis netapo tėčiu mano sūnui ir mūsų gyvenimas nėra darnus.

Namie nėra rietenų, bet nėra ir meilės ir bendrumo atmosferos.

Tikrasis sūnaus tėtis su juo bendrauja mažai, dirba užsienyje. Būdamas maždaug ketverių metų sūnus dėl kiekvienos nesėkmės pradėjo sakyti „aš nenoriu gyventi“. Vėliau aprimsta kuriam laikui ir vėl išlenda frazės „man nepatinka mano gyvenimas“.

Dėl to prieš kelis metus buvau pas būrėją, kuris man pasakė, kad mano sūnaus laukia nelaiminga pabaiga ir daugiau nieko nepaaiškino. Labai išgyvenau. Tada jį 6-metį pakrikštijau, nes vienintelis sprendimas, kurį sugalvojau, tai atiduoti jį į Dievo rankas.

Dabar kreipiausi į vedinį astrologą, kad man padėtų sūnų gyvenime nukreipti. Jis dar kartą patvirtino, kad mato mano sūnui sunkų likimą, tačiau su galimybėmis kažką pakeisti. Jam kritinis laikas iki 14 metų, jei tai išgyvens, tada gyvens.

Sakė, kad aš turiu stiprų ryšį su Dievu. Reikia melstis ir prašyti. Tai aš padarysiu. Ką dar galiu padaryti dėl savo vaiko?

Dabar mano sūnui vėl užėjo tas periodas, sako: Dieve pasiimk mane; arba vakar sako: mama aš nenoriu mirti, bet mano kūnas sako mirk.

Astrologas dar sakė, kad mano sūnus stipriai priklausomas nuo mano emocinės būsenos, kai man blogai, jam viskas – nebėra prasmės gyventi.

Kadangi su vyru nėra darnos, sunku būt emociškai pakiliai. Bet mano sūnaus pareiškimai apie nenorą gyvent mane labiausiai emociškai veikia. Dabar gaunasi užburtas ratas, mane užgriuvo atsakomybė tarsi jo gyvybė priklausytų nuo mano emocijų, o kai jis sako „nenoriu gyvent“ jis mane emociškai užmuša, aš nepajėgi tada būt džiaugsminga.

Aš gyvenu kasdien baimėje netekti savo berniuko. Dar padeda mintys, kad esu dėkinga, kad išvis gavau tokį nuostabų vaikutį, kiek jau lemta, tiek ačiū Dievui. Bet vis tiek labai sunku. Ką geriausio galiu padaryt tokioj situacijoj? Ačiū jums kad esate.“

Atsakymas

  1. Brangus Anantara Das,

Visų pirma noriu padėkoti jums už paskaitas, jos suteikia man daug išminties ir ramybės. Rašau jums su pagalbos prašymu.

Sveiki. Kiekvienas laiškas, kurį aš gaunu, jeigu tik pavyksta atsakyti, įkvepia mane padėti visiems, kam sunku vienoje ar kitoje situacijoje.

Aš tikiu, kad šis mūsų susirašinėjimas padės Jums įveikti tuos sunkumus, su kuriais Jūs dabar ir susidūrėte.

  1. Auginu 9 metų sūnų, su jo tėčiu išsiskyrėme kai jam buvo 2 metukai. Labai išgyvenau skyrybas, buvo visko, skausmo, pykčio, depresijos. Su sūnumi esame labai prisirišę vienas prie kito, aišku, tokia mamos būsena jį labai veikė.

Niekam nebūna taip sunku skyrybų metu kaip vaikams.

Mes suaugusieji net nesuvokiame, kas vyksta vaiko vidiniame pasaulyje, kai mes skiriamės, nes mūsų pačių problemos skyrybų metu atrodo pačios didžiausios ir jos neleidžia pažvelgti į priekį ir pajausti ką išgyvens vaikai, kai mes išsiskirsime ir kaip toliau gyvensime mes patys.

Mama negali nei sūnui, nei dukrai pakeisti tėvo, nes tėvas, tai visai skirtinga fiziologinė, psichologinė ir dvasinė asmenybė.

Tik tėtės ir mamos bendradarbiavimas šeimoje sukuria harmoningą aplinką, kur vaikui yra saugu gyventi.

Iš tėtės ir mamos tarpusavio bendravimo formų, pas vaiką vystosi atitinkamos charakterio savybės.

Kai tėtė paliko Jūsų sūnų su Jumis, tai viso jo gyvenimo saugumo garantu tapote Jūs, todėl natūralu, kad Jis prie Jūsų prisirišęs, nes vienas jis neišgyventų nei fiziška, nei psichologiškai.

  1. Dabar gyvenu su kitu vyru, turime 10 mėnesių dukrytę. Deja, jis netapo tėčiu mano sūnui ir mūsų gyvenimas nėra darnus.

Tai, kad į Jūsų gyvenimą atėjo naujas vyras ir Jūs netapote laimingesnė, kalba apie Jūsų charakterio kietumą.

Aš suprantu, kad pirmas vyras galėjo būti tikrai blogas, bet kaip su antru?

Tai, kad šis vyras netapo Jūsų sūnaus tėčiu yra blogiausias variantas koks tik gali būti naujoje šeimoje.

Blogiausias tuo atžvilgiu, kad Jūsų sūnus neturi saugios vietos, kur jis galėtų atsipalaiduoti ir būti atviras su savo vidiniu ir išoriniu pasauliu.

Jūs turite atiduoti save naujajam vyrui bei dukrytei, o sūnui Jūsų lieka vis mažiau.

Štai dėl ko jis kasdien tampa vienišesnis.

  1. Namie nėra rietenų, bet nėra ir meilės ir bendrumo atmosferos.

Jūs kaip moteris turėtumėte padaryti viską, kad šeimoje atsirastų harmonija, bendrumas, meilė, pasitikėjimas, kultūra ir laimingos šeimos vizija.

Moteris atsakinga už tai, kad skirtingos asmenybės šeimoje išmoktų tarpusavyje bendrauti ir apsijungtų.

Reiškia, Jūs turite atrasti kiekvieno šeimos nario tokius derinius, kad juos sujungtumėte su kito šeimos nario energetiniu lauku.

Be Jūsų pastangų šeimos energetinis fonas nepasikeis ir Jūs visi gyvensite kančiose.

  1. Tikrasis sūnaus tėtis su juo bendrauja mažai, dirba užsienyje.

Tikrojo tėčio sūnus kaip ir neturi, nes tėtis yra tas žmogus, kuris dėl sūnaus jaudinasi ir dieną, ir naktį, kuris bendrauja, išklauso, pataria ir savo pavyzdžiu rodo, kaip reikia teisingai elgtis.

Tėčiu turėjo tapti Jūsų dabartinis vyras.

Jūs net neturėjote už jo tekėti, jeigu jis nepriėmė Jūsų sūnaus kaip savo sūnaus.

Nes kai patėvis nepriima savo žmonos vaiko, šiuo atveju Jūsų sūnaus kaip savo sūnaus, tai Jūsų sūnus jaučiasi nepageidaujamas namuose. Tada jis nori mirti, pradingti, ištirpti, nes Jūsų vyro energetika namuose yra šimtus kartų stipresnė už Jūsų sūnaus.

  1. Būdamas maždaug ketverių metų sūnus dėl kiekvienos nesėkmės pradėjo sakyti „aš nenoriu gyventi“. Vėliau aprimsta kuriam laikui ir vėl išlenda frazės „man nepatinka mano gyvenimas“.

Jūsų sūnus jaučiasi nesaugus šiame pasaulyje.

Ir šiame pasaulyje iš tikro gyventi yra labai sunku.

Faktas, kad sūnaus nuotaika nuo ketverių metų „negyventi, numirti“ yra atsinešta ir iš praėjusių gyvenimų.

Jam ir praeitame gyvenime buvo nesaugu gyventi ir tai yra jau giliai įsišakniję jo pasąmonėje.

Tai reiškia, kad kai tik jis susiduria su kokia nors sunkesne situacija, nesaugumu, dėmesio ir globos trūkumu, jis nori bėgti iš šio gyvenimo.

Žinoma, viskas būtų buvę kitaip, jeigu nebūtumėte išsiskyrusi su pirmu vyru ir Jūsų šeima būtų gražiai sugyvenusi.

Dar jam saugumą ir meilę galėjo duoti antra Jūsų santuoka, tačiau ir ji kol kas yra sudėtingoje stadijoje.

Taigi Jūsų sūnus niekur nemato tos laimės, nes laimė pirmiausiai prasideda nuo namų.

O namuose jis laimės per tuos 9 metus praktiškai nematė ir nežino, kaip tai atrodo ir ką žmogus jaučia, kai yra laimingas.

Jis matė tik Jūsų ir Jūsų vyrų – nesutarimus.

Štai kodėl jis nori pabėgti iš šio gyvenimo.

  1. Dėl to prieš kelis metus buvau pas būrėją, kuris man pasakė, kad mano sūnaus laukia nelaiminga pabaiga ir daugiau nieko nepaaiškino. Labai išgyvenau. Tada jį 6-metį pakrikštijau, nes vienintelis sprendimas, kurį sugalvojau, tai atiduoti jį į Dievo rankas.

Matot, konstatuoti, kad vaikui bus nelaiminga pabaiga, galima kiekvienam žmogui, nes kiekvienas serga, sensta ir miršta.

Pas būrėjus nereikia išvis vaikščioti, nes tada žmogaus spėjimus mes pastatome aukščiau Dievo valios.

Dažnai tai, ką išgirstame iš būrėjų, mes priimame kaip absoliučią tiesą ir patys pradedame pagal tą programą ir gyventi.

Būrėjos žodžiai dažnai pildosi, nes mūsų protas koncentruojasi į tą programą, kurią mes išgirstame ir kuria patikime.

Patikėję išpranašauta ateitimi, mes pradedame gyventi pagal tą programą.

Tai, kad pakrikštijote ir, kaip sakote, atidavėte sūnų į Dievo rankas, buvo geras sprendimas.

Tačiau atiduoti į Dievo rankas reiškia, kad kasdien reikia už vaiką melstis ir pats vaikas irgi turi melstis.

Atiduoti į Dievo rankas reiškia sukurti aplink vaiką dvasinę atmosferą ir tai turi padaryti suaugusieji.

  1. Dabar kreipiausi į vedinį astrologą, kad man padėtų sūnų gyvenime nukreipti. Jis dar kartą patvirtino, kad mato mano sūnui sunkų likimą, tačiau su galimybėmis kažką pakeisti. Jam kritinis laikas iki 14 metų, jei tai išgyvens, tada gyvens.

Kad Jūsų sūnaus likimas sunkus ir be astrologo aišku ir Jums, ir man, ir pačiam sūnui.

Nereikia laukti iki 14 metų, jam jau dabar yra labai sunku.

Viskas yra Jūsų rankose. Iki keturiolikos metų dar labai toli. Dar visi penki metai.

Todėl Jūs turite keistis ir tada keisis visas Jūsų šeimos gyvenimas ir kartu keisis Jūsų sūnaus likimas.

  1. Sakė, kad aš turiu stiprų ryšį su Dievu. Reikia melstis ir prašyti. Tai aš padarysiu. Ką dar galiu padaryti dėl savo vaiko?

Stiprus ryšys su Dievu yra tada, kai mes kasdien meldžiamės.

Jeigu mes nesimeldžiame, tai koks tada yra ryšys su Juo?

Dievas niekada mūsų neapleidžia. Niekada.

Tačiau mes manome, kad visas problemas galime susitvarkyti patys ir patys tvarkomės taip, kaip mums atrodo geriausia.

Tačiau mes nesimeldžiame, neiname į bažnyčią, šventyklą, neskaitome švento rašto, nebendraujame su Dievui atsidavusiais žmonėmis, neturime dvasinio mokytojo arba neiname išpažinties.

Tokiu atveju iš mūsų pusės jokio ryšio su Dievu nėra.

Pasitikrinkite pati dėl „stipraus ryšio“ su Dievu.

Jeigu Jūs kasdien dvi valandas paskiriate Dievui, tada tikrai Jūs turite stiprų ryšį su Juo, jeigu ne – tai tik žodžių žaismas, kad yra ryšys su Dievu.

Ką galite padaryti dėl vaiko, kad jis norėtų gyventi?

  1. Pradžioje reikia susitvarkyti santykius su dabartiniu vyru.
  2. Pirmiausia, ar tas vyras yra teisėtas Jūsų vyras? Ar jis Jus vedė? Nuo to labai priklauso tiek išorinių Jūsų santykių, tiek vidinių santykių kokybė.
  3. Jeigu tai teisėtas vyras, tada Jūs turite jam tarnauti taip, kad jis irgi pradėtų Jums tarnauti.
  4. Jeigu tai sugyventinis, tai nebus šeimyninių santykių. Tada Jūs jausitės nesaugi, nes nebūsite žmonos statuse ir nebus saugus Jūsų sūnus.
  5. Turite šeimoje apjungti visus šeimos narius prie stalo; per namų ruošos darbus; per maldą; per laisvalaikį.
  6. Turite pradėti melstis Dievui, kad tai matytų sūnus.
  7. Sūnui turite paaiškinti, kad visais klausimais reikia kreiptis į Dievą.
  8. Pasidarykite namuose altorių, kad ir labai mažą, kur galėtumėte, kai Jums būna sunku, nueiti ir pasimelsti. Tai turi matyti ir sūnus.
  9. Galite melstis kartu su sūnumi.
  10. Galite kasdien sūnui paskaityti kažką apie Dievą arba kokias nors įkvepiančias pamokančias istorijas apie herojus.
  11. Leiskite sūnų į būrelį pagal jo prigimtį. Gal pasitaikys geras mokytojas, kuriuo patikės ir pamils Jūsų sūnus.
  12. Pažiūrėkite su sūnumi filmuką „Mažasis Krišna“. Gal sūnus jau kažkiek supras ir filmą „Mahabharata“. Yra ir lietuviškas vertimas.
  13. Būtinai kiekvieną dieną su sūnumi pasikalbėkite. Paklauskite, kaip jam tą dieną sekėsi? Ką jis gražaus pamatė tą dieną? Ką norėtų padaryti gero kitą dieną?
  14. Sūnų kasdien reikia nuteikti pozityviai, nukreipti į gerų darbų darymą.
  15. Jūs pati turite kiekvieną dieną prašyti Dievo jėgų būti nuolankiai ir kantriai.
  16. Kiekvieną dieną turite nusiteikti pozityvui, tada tas pozityvumas persiduos Jūsų sūnui ir dukrai.

10. Dabar mano sūnui vėl užėjo tas periodas, sako: Dieve pasiimk mane; arba vakar sako: mama aš nenoriu mirti, bet mano kūnas sako mirk.

Sūnui turite paaiškinti, kad Dievui labiausiai patinka ir Jis nori, kad kiekvienas žmogus gyventų, o ne mirtų.

Sūnui turite paaiškinti, kad per sunkumus žmogus tobulėja.

Turite jam paaiškinti, kad mes nemirštame. Jeigu mes neįveikiame sunkumų, kurie mums skirti, mums vėl reikia gimti, būti mažiems ir vėl iš naujo reikia pradėti vėl užsiimti tuo, ko mes neišmokome.

Sūnui turite paaiškinti, kad gera energija ateina ir žmogus tampa laimingas tik tada, kai jis pradeda kasdien daryti gerus darbus.

Tegul Jūsų sūnus kasdien sugalvoja, ką jis gali padaryti gero dėl Jūsų, dėl sesės, dėl patėvio, dėl Dievo ir dėl kitų žmonių.

Turite jam paaiškinti, kad ne mes sprendžiame kada mums mirti, o tai reikia palikti spręsti Dievui.

Sūnui turite paaiškinti, kad daugybė vaikų gimsta nesveikų, daugybė vaikų guli ligoninėse sirgdami vėžiu ir kitomis sunkiomis ligomis ir jie visi labai nori gyventi, tačiau jie miršta labai kentėdami, todėl Jūsų sūnus turi branginti savo gyvenimą.

  1. Astrologas dar sakė, kad mano sūnus stipriai priklausomas nuo mano emocinės būsenos, kai man blogai, jam viskas – nebėra prasmės gyventi.

Taip, tai tiesa.

Sūnus dar per mažas, kad suvoktų, kad viską palaiko ir viskas priklauso nuo Dievo.

Jis prisirišęs prie Jūsų, nes jis dar nesuvokia šio pasaulio dėsnių ir procesų. Todėl, kai tik Jums blogai ir Jūs pati nebematote gyvenimo prasmės, šviesesnės dienos, kai nebetikite laime, tai iš karto persiduoda ir jam.

Todėl aš ir rašiau, kad Jūs esate šios šeimos centras.

Kiek Jūs keisitės, tiek keisis Jūsų visos šeimos gyvenimas.

Jūsų centru turi tapti – Dievas.

Jau išbandėte gyvenimą su vienu vyru, dabar su kitu ir matote, niekas nesikeičia. Situacija tik blogėja, todėl turite savo dėmesį perkelti į Viešpatį.

  1. Kadangi su vyru nėra darnos, sunku būt emociškai pakiliai. Bet mano sūnaus pareiškimai apie nenorą gyvent mane labiausiai emociškai veikia. Dabar gaunasi užburtas ratas, mane užgriuvo atsakomybė tarsi jo gyvybė priklausytų nuo mano emocijų, o kai jis sako „nenoriu gyvent“ jis mane emociškai užmuša, aš nepajėgi tada būt džiaugsminga.

Šiame gyvenime Jūs nerasite džiaugsmo, nes ieškote materialiai.

Jūs jau tiek kartų jo ieškojote.

Jūs turite tiesiog labai sąžiningai atlikti savo pareigas: Moters, žmonos ir mamos.

Išmokite kiekvieną darbą atlikti pasikalbėdama su Viešpačiu.

Kai sąžiningai atliksite bet kokį darbą, paskirdama jį Dievui, Jūsų širdyje atsiras džiaugsmas.

Jis bus vidinis, o ne išorinis.

Todėl darydama bet kokį veiksmą paprašykite Dievo palaiminimo, o padariusi darbą – padėkokite Jam.

Tik taip galite transformuoti savo sąmonę ir visada būti džiaugsminga.

  1. Aš gyvenu kasdien baimėje netekti savo berniuko. Dar padeda mintys, kad esu dėkinga, kad išvis gavau tokį nuostabų vaikutį, kiek jau lemta, tiek ačiū Dievui. Bet vis tiek labai sunku. Ką geriausio galiu padaryt tokioj situacijoj? Ačiū jums kad esate.

Pakartosiu dar kartą. Jūs neturite kalbėtis su savo protu.

Jūs turite kalbėtis su Dievu.

Kasdien ir nuolatos.

Jūs turite visada kreiptis į Dievą pagalbos, kai tik užeina tokios slogios mintys.

Kai Jūsų sūnus kalba, kad nenori gyventi, Jūs turite kartu su juos susėsti arba atsiklaupti ir garsiai melstis Dievui.

Čia giluminė Jūsų sūnaus nuostata, kuri tęsiasi gyvenimas po gyvenimo ir todėl visą tai galima sutvarkyti tik per maldą.

Pasiimkite jį ir kiekvieną sekmadienį eikite į bažnyčią ar į šventyklą, priklausomai, kokį tikėjimą išpažįstate, ir per tai pasikeis Jūsų sūnaus sąmonė.

Pirmiausia Jūs keiskite save ir tada pasikeis visos Jūsų šeimos sąmonė.

Aš linkiu Jums stiprybės, tikėjimo ir kantrybės.

Visada, jeigu sunku, rašykite.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das

Pasidalinkite su kitais!