Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Rugpjūčio 29 diena

Sveiki, mielieji.

Vienas dvasingumo beieškantis žmogus norėjo surasti išminties šaltinį ir suprasti gyvenimo prasmę.

Tuo tikslu jis atėjo prie uolos, kurioje gyveno Guru. Įeinant į uolą jis pamatė silpną šviesą, tačiau kai įėjo ir ėjo gilyn, ta šviesa pradingo.

Tamsoje žmogus visada bijo ir jaučia nerimą, todėl tuo metu visada padeda Dievo vardų kartojimas.

Taip ir tas žmogus pradėjo kartoti: Harė Krišna Harė Krišna….

Išgirdęs jo balsą Guru paklausė kas jis toks ir ko čia ieško.

Žmogus pasakė, kad atėjo gauti Guru malonės.

Dvasinis mokytojas, kuris savo gyvybę palaikė vien tik oru, panorėjo sužinoti ar protingas pas jį atėjo žmogus.

Guru pasakė, kad atsakys į klausimą vėliau, o kol kas tegul ieškotojas prieina prie jo ir uždega užgesusią lempą.

Dvasingumo ieškotojas, paėmė degtukų dėžutę ir pabandė uždegti lempą, bet jam nieko neišėjo. Jis vėl ir vėl bandė uždegti liepsną lempoje, bet ji kaip neužsidegė, taip ir neužsidegė.

Jis pasakė Guru, kad išnaudojo visus degtukus, bet lempos jam įžiebti nepavyko.

Mokytojas pasakė, jog jis pažiūrėtų, ar lempoje yra aliejaus.

Ir pasirodė, jog lempoje aliejaus nėra, ten tebuvo pripilta vandens.

Guru paprašė svečią atidaryti lempą ir išpilti iš jos vandenį bei pripilti aliejaus ir tada uždegti.

Svečias padarė viską, ką mokytojas sakė, tačiau lempa vis tiek neužsidegė.

Guru pasakė, kad tikriausiai yra sudrėkusi dagtis ir ją reikia gerai išdžiovinti, tik tada pavyks uždegti lempą.

Ir kai tik svečias viską padarė, lempoje liepsna tikrai iš karto užsidegė.

Tik tada žmogus surizikavo užsiminti, kad jis ieško gyvenimo prasmės ir kad prašo Guru palaiminimo.

Nustebęs Guru pasakė, kad reikalingas atsakymas ką tik buvo jam duotas.

Mokinys papasakojo, kad jis yra neišmanyme ir nesupranta tos pamokos, kurią gavo iš Guru bei paprašė, kad Guru viską detaliai paaiškintų dar kartą.

Mokytojas tarė:

– Tavo širdies inde yra individualios sielos (Dživos) dagtis. Ta dagtis ilgą laiką buvo panardinta į tavo juslinių norų vandenis. Todėl tu negalėjai uždegti išminties lempos.

– Tau reikia išpilti savo troškimų vandenį iš savo širdies indo ir pripildyti jį Šventais Dievo vardais bei  užsiimti atsidavimo Dievui tarnyste.

Paimkite individualios sielos dagtį, išspauskite iš jos visus troškimų vandenis, pradžiovinkite tą dagtį vairagijos (atsižadėjimo) saulės spinduliuose. Tik tada jūs galėsite uždegti šį savo išminties šviestuvą.

Moralas

1. Mes visi kenčiame tik dėl savo materialių troškimų.
2. Kenčiame tikrai visi.
3. Kenčiame, kadangi norime patenkinti jusles.
4. Kančia pradingtų, jeigu mes nuolat savo troškimus nukreiptume į Dievą.
5. Tačiau mes beveik nieko nežinome apie Dievą, Jo visiškai nematome ir su Juo praktiškai nepasikalbame.
6. Nematydami Jo, mes Juo ir netikime.
7. Kai netikime, mes pasiliekame su visomis savo problemomis – vieni.
8. Kai pasiliekame vieni, mes visas savo problemas ir troškimus bandome išspręsti irgi patys.
9. Taip atsiranda užburtas ratas.
10. Iš to rato mes nemokame išeiti, nes neturime žinių.
11. Dėl to Vedose ir sakoma, kad reikia šauktis Jo. Kiekvieną akimirką reikia šauktis – Dievo.
12. Šauktis reikia Jo vardais.
13. Dievo vardai: Alachas, Buda, Jėzus, Krišna, Govinda, Gopalas, Mukunda, Nrisimha, Čaitanja, Sankaršana, Gauranga, Balarama, Hrišikeša, Višnu.
14. Ir tokių vardų yra tūkstančių tūkstančiai.
15. Taip pasiekiama ramybė, amžinybė, žinojimas, palaima, laimė, džiaugsmas ir viskas, ko tik žmogus trokšta.

Su meile.

Jūsų tarnas 
Anantara das