Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Birželio 12 diena

Sveiki, mielieji. Man smagu, kad Jūs skaitote dienoraštį ir rašote man klausimus. Šiandien dar vienas trumpas, tačiau tikrai įdomus klausimas. Paskaitykime.

„Labas vakaras. Noriu su jumis pasitarti. Man 50 metų. Kaip atsiskirti nuo mamos?“

Atsakymas

Pagal Vedų tradiciją, o Vedos tai visą apimančios žinios, kurios žmogui suteikia absoliutų žinojimą ir padeda jam sugrįžti į dvasinį pasaulį, yra nurodyta, ką reikia daryti žmogui sulaukus 50 metų.

Vedos žmogaus gyvenimą sulaukus 50 metų įvardija Vanaprasthos ašramo gyvenimo etapu.

Ką reiškia šis terminas Vanaprastha?

Vedose sakoma, kad žmogus savo gyvenime pereina etapus:
Brahmačari – mokinio gyvenimo etapas.
Grihastha – šeimyninio gyvenimo etapas.
Vanaprastha – pasiruošimo atsižadėjimui nuo šio materialaus pasaulio gyvenimo etapas.
Sanjasa – visiškas šio pasaulio atsižadėjimas.

Taigi, Vanaprasthos arba žmogaus sulaukusio 50 metų gyvenimo periodas turi būti kiek galima daugiau sukoncentruotas į Dievą.

Kodėl daugiau sukoncentruotas į Dievą?

Kadangi gyvenimas verčiasi į antrą pusę, kurioje žmogaus kūnas sensta ir jau nebe už kalnų ta diena, kai reikės palikti šį pasaulį, net jeigu dar ir pasiseks išgyventi iki 100 metų.

Todėl 50 metų žmogus turi būtinai turėti dvasinį mokytoją ir, jo vedamas, ruoštis palikti šį pasaulį.

Sulaukus 50 metų reikia lankyti šventas vietas, daug melstis, skaityti šventraščius, bendrauti su šventomis asmenybėmis.

Sulaukus 50 metų reikia peržiūrėti savo bendravimą su aplinkiniais ir darbo santykius. Reikia nutraukti beprasmišką bendravimą su visais žmonėmis, kurie trukdo dvasinei praktikai, nes išeiti anapus mums reikės vieniems be jokių draugų. Ir už tai, kaip mes pasiruošime išeiti (numirti), atsakingi mes patys. Mirties akimirką mes patys turime prisiminti Dievą ir dažniausiai, nei vaikai, nei tėvai, nei kiti artimieji mums negali padėti, nes neturi tam kvalifikacijos.

Taigi, Jūs norite atsiskirti nuo mamos.

Kadangi nėra smulkesnės informacijos, ką reiškia atsiskirti nuo mamos, tai sudėtinga Jums konkrečiai paaiškinti.

Aš nežinau, kokie Jūsų santykiai su mama:

1. Gal Jūs viena gyvenate kartu su mama, mamos namuose.

2. Gal Jūs gyvenate mamos namuose su visa savo šeima.

3. Gal mama gyvena Jūsų namuose.

4. Gal mama gyvena atskirai, bet Jūs nuolat turite pas ją važiuoti ir jai padėti namų ruošoje.

5. Gal Jūsų mama serga ir ji gyvena Jūsų namuose ir ją kasdien reikia aptarnauti.

6. Gal Jūsų mama yra pensione ar ligoninėje.

7. O gal mama jau išėjusi iš šio pasaulio, tačiau kiekvieną naktį ateina pas Jus per sapną.

8. Gal mama prie Jūsų neprisirišusi, o Jūs prisirišusi prie jos ir be jos negalite ramiai gyventi.

9. O gal mama kasdien Jums skambina ir negali be Jūsų būti nei minutės.

10. Kartais negalima atsiskirti nuo mamos, nes jai reikia priežiūros.\

11. O kartais reikia padėti mamai nutolti nuo šio pasaulio, nes mama būna prie ko nors prisirišusi.

Matote, kiek gali būti įvairiausių variantų, bendraujant su mama. Ir kiekvienu atveju tie santykiai ir tų santykių nutraukimas turės savo specifiką. Ir dar daug galėtų būti įvairiausių santykių variacijų.
Jeigu norite atsiskirti nuo mamos, tai reiškia, kad Jūsų santykiuose su ja yra kažkokių problemų. Ir Jūs galvojate, kad jeigu atsiskirsite nuo mamos, tai Jums pasidarys lengviau.

Tačiau, bet kokiu atveju, jeigu norite atsiskirti nuo mamos, problemų turi ne tik mama, Jūs irgi turite kažkokių psichologinių problemų. Smulkiau paaiškinti galėčiau, jeigu žinočiau visą situaciją.
Jūs, bet kokiu atveju, turite atlikti savo kaip dukros ir bendrai kaip žmogaus pareigas mamos atžvilgiu.

Kokios tai pareigos?

• Gerbti mamą.
• Pajausti, kad ji Jums davė gyvybę ir galimybę dar šiame gyvenime sugrįžti namo pas Dievą.
• Nepalikti jos vienos esant fiziniams, psichiniams ir dvasiniams sunkumams.
• Melstis už mamą.
• Pasveikinti mamą per jos ir savo gimtadienį.

Tačiau turite suprasti, kad negalite gyventi mamos gyvenimo. Jūs turite eiti savo keliu.

Todėl teisingi santykiai susidėlios ir įtampa jumyse dings, jeigu Jūs kiekvieną dieną melsitės Dievui.

Tada Jūs pati pajausite, kaip reikia pasielgti su savo mama kiekvienoje situacijoje.

Linkiu Jums tik laimės.

Anantara das