Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Dvaraka, Kaunas

Sausio 26 diena

Sveiki mielieji, šiandien paskaitykime apie karpas ant pirštų. Štai, jūsų dėmesiui, laiškas:

„Laba diena, noriu paklausti, ką reiškia karpos ant rodomųjų abiejų rankų pirštų, išsidėsčiusios beveik simetriškai? Dešinės rankos vidinėj delno pusėje ties sąnariu, tarp apatinės ir vidurinės falangų, kairės rankos irgi tarp apatinės ir vidurines falangų, tik ne vidinėj delno pusėj, o šone, nykščio pusėje. Karpų dydis apie 2 mm skersmens. Mes su vyru esame be galo jums dėkingi už paskaitas, jos mums duoda labai daug stiprybės ir ramybės :).“

Atsakymas:

Labai įdomus klausimas, kadangi, kai karpos atsiranda ant rankų, jos tikrai jokio grožio nesuteikia.

Gal pirmiausiai pakalbėkime apie pirštus.

Už rodomuosius pirštus atsakingas Jupiteris. Tai reiškia, kad per šiuos pirštus su visa savo galia pasireiškia Jupiterio planeta.

Rodomuosiuose pirštuose slypi mūsų EGO.

Kas yra EGO?

EGO – tai, kai aš savo kūną laikau savimi ir tai, kas mane supa irgi laikau savo nuosavybe.

Šiuose pirštuose kaupiasi mūsų pyktis.

Šiais pirštais mes grasiname ir barame vaikus.

Šiais pirštais mes nurodinėjame kryptis, kur žmogui eiti ir ką jam daryti.

Šiais pirštais mes kviečiame kažką ateiti pas mus.

Tokiu būdu šiais pirštais mes kažką valdome.

Šiais pirštais mes kažką kaltiname.

Galiausiai, su šiais pirštais lemiamas kitos gyvos būtybės likimas.

Šiais pirštais, paspausdami šautuvo gaiduką, medžiotojai nušauna gyvūnus, o kariai atima kitų žmonių gyvybes.

Todėl, dažniausiai, šie kairės ir dešinės rankų rodomieji pirštai būna ne patys dailiausi.

Toliau, kas yra karpos?

Karpos – tai gyvos būtybės, kurios ateina pas mus, kai mes ant kažko ilgą laiką pykstame ar niekiname.

Tai reiškia, kad karpa tai – siela, kuri gimsta ant kai kurių mūsų kūno vietų, kaip ir mes gimstame vienoje ar kitoje šios Visatos planetoje. Mes, kaip sąmoningesnės sielos, gauname žmogaus kūno formą, o mažesnės sąmonės sielos, kurios yra piktos, gauna karpos kūno formą. Mes, karpos kūnu įsikūnijusiai sielai, esame tik viena iš „planetų“, kur jos pasireiškia.

Karpa yra mūsų pykčio išraiška. Todėl, kai atsiranda karpos, reikia pagalvoti: ant ko aš pykstu, kuo esu nepatenkintas šiame gyvenime?

Ką simbolizuoja pirštų falangos? Falangos – tai vietos, kur pirštai lenkiasi.  Kiekvienas pirštas lenkiasi trijose vietose. Reiškia pirštas turi tris falangas.

Apatinė piršto falanga, kuri susiliečia su delnu, atspindi mūsų darbus.

Vidurinė pirštos falanga – atsakinga už mūsų kalbą.

Viršutinė falanga – atsakinga už mūsų mintis, idėjas.

Mes turime išorinę ir vidinę delno puses.

Išorinė delno pusė rodo mūsų reakcijas į išorinius mūsų gyvenimo procesus.

Vidinė delno pusė rodo vidinį mūsų pasaulį.

Todėl jeigu, kaip moteris laiške rašo, karpos atsirado vidinėje dešinės rankos pusėje, apatinėje ir vidurinėje falangose, tai reiškia, kad ji nepatenkinta savo vyro, sūnų, jeigu tokie yra, arba darbdavio elgesiu ir kalbomis.

Moters dešinė ranka simbolizuoja jos santykius su vyru.

Kairė moters ranka simbolizuoja jos pačios vidinį gyvenimą.

Kai atsiranda karpos ant kairės rankos rodomojo piršto apatinės ir vidurinės falangos, tai rodo, kad ji „pabamba“ ant mano išvardintų vyrų ir kažko jiems nepadaro. Tai reiškia – neatlieka savo pareigų.

Aišku, jeigu moteris, šiame laiške, aprašė savo rankų karpas.

Jeigu čia aprašytos ne jos karpos, tai viskas gali būti kitaip.

Taigi, karpos, bet kokiu atveju – parazitai. Jos panašios į grybus, tik galingesnės. Tiek grybai, tiek karpos yra parazitai.

Karpos yra signalas, kad reikia keisti savo charakterį.

Karpos parodo, kad mes savyje sukaupėme neapykantos ir pykčio atsargų.

Todėl, iš kitos pusės, karpos yra gėris. Jos kaip šuo, kuris praneša, kad ateina priešas. Ir tas priešas nematomas, tačiau labai klastingas. Tas priešas užgrobia mūsų psichiką ir priverčia mus būti nelaimingais.

Kokiais nelaimingais?

Mes kaltiname kitus ir save nemokėdami priimti to, kas ateina į mūsų gyvenimus. Ir, kai ilgą laiką mes nepriimame kažko iš išorės arba nepriimame savęs, tada savo kūne paruošiame vietą, kur išdyksta karpa.

Mūsų kūnas yra tiesiog dirva gimti ir augti kitoms mažesnėms gyvoms būtybėms. Taip ant mūsų kūno kartais išauga karpos, kartais kokie nors gumbai, kartais apgamai.

Kiekviena išauga ant mūsų kūno simbolizuoja kažkokį įvykį arba gyvenimo nuostatą.

Todėl, kai ant kūno pradeda dygti karpos, mes turime rimtai susimąstyti, ką ne taip darome, kalbame ar mąstome.

Jeigu mes šaliname karpas dirbtiniu būdu, tai pašaliname tik „kelio ženklus“ ir mes patys vėliau pakliūsime į „avariją“.

Ką reiškia pašalinti karpą?

Tai reiškia, kad  mes, dėl estetinio vaizdo, chirurginiu būdu, lazerio pagalba ar kokių nors žolyčių pagalba atsikratome karpų ant savo kūno.

Tačiau taip mes tik apgauname save. Mes atsikratėme ženklo, tačiau nepakeitėme savo charakterio.

Ir kas atsitinka su mumis?

Jeigu mes atsikratėme karpų ir toliau pykstame ar neapkenčiame savęs, ar jaučiame gilias nuoskaudas, tai nors karpos pas mus daugiau nebedygs, tačiau to pykčio energija „nusės“ mūsų tulžyje, inkstuose, kepenyse.

O, kad ten vyksta griovimo darbai mes sužinosime kai tie gyvybiškai svarbūs organai bus pakitę tiek, kad mes vargu ar dar spėsime juos ir „suremontuoti“.

Todėl, pamačius ant savo kūno karpas, reikia visų atsiprašyti ir pačiam savęs negraužti. Reikia kasdien melstis iki tol, kol karpos pačios išnyks.

Ką reiškia išnyks?

Tai reiškia, kad mes turime tiek pakeisti savo mentalinį kūną (protą, intelektą), kad tas subtilus kūnas pakeistų ir grubų kūną. Tai reiškia, kad pasikeičia mūsų kūno dirva. Mes savo viduje „išravėjame visas piktžoles“ ir karpos nebegali augti mūsų kūne.

Tai reiškia, kad gyvosios būtybės, karpų formoje, išeina gyventi kitur. Išeina savaime, nes joms nebeįdomu gyventi su mumis, jos nebegauna iš mūsų „trąšų“. „Trąšos“ – tai mūsų pyktis ir nuoskaudos.

Todėl tai, kas vyksta aplink mus ir mūsų kūne, nėra kažkoks tai chaosas ar savaime nereikalingas įvykis. Viskas yra harmoninga. Tik problema ta, kad mes nesuprantame mums rodomų ženklų ir galvojame, kad šie dalykai nėra susiję su mūsų gyvenimu.

Mano palinkėjimas: pamilkime kiekvieną gyvą būtybę, nes kiekviena gyva būtybė – tai mūsų brolis arba sesuo.

Aš jus myliu.

Anantara Das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė