Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Birželio 18 diena

Sveiki, mielieji, šiandien noriu pasidalinti vienu senoviniu pasakojimu, kuris mums pailiustruos visas mūsų gyvenimo aplinkybes, kaip reikia visur įžvelgti Dievo valią.

Gal kažkam tai atrodys kaip pasaka, tačiau visas mūsų gyvenimas yra tarsi pasaka. Gyvenimas prabėga labai greitai, mes patys kiekvieną dieną kuriame įvairias istorijas ir esame jų herojai. Mes labai išgyvename mūsų pačių sukurtų istorijų dramas ir kartais mums būna liūdna, o kartais netgi labai smagu. Tačiau už viso to stovi nematomas režisierius, kuris ir sudėlioja visą tą spektaklį arba kitaip – mūsų gyvenimą.

Paskaitykime.

Viename Indijos kaime gyveno audėjas (net šiomis dienomis, aš pats mačiau, kad visoje Indijoje dažniausiai viską audžia vyrai). Audėjas buvo labai dvasingas žmogus. Visi žmonės kaime juo pasitikėjo ir jį mylėjo. Vieną dieną audėjas išėjo į turgų parduoti savo gaminius. Kai prie jo prieidavo pirkėjas ir klausdavo audinio kainos, audėjas atsakydavo: „Pagal Viešpaties Ramos valią, siūlai kainuoja vieną rupiją, pagal Viešpaties Ramos valią, darbas kainuoja keturis anus, pagal Viešpaties Ramos valią, pelnas bus du anai, ir pagal Viešpaties valią, audinio kaina bus – rupija ir šeši anai. Ir žmonės juo taip pasitikėjo, kad iš karto mokėjo pinigus ir pirko jo audinius. Šis žmogus tikrai buvo dieviškas. Vakarais, pavakarieniavęs, jis dar ilgai sėdėdavo ir galvodavo apie Dievą, ir Jam melsdavosi.

Vieną kartą, jau visai naktį, jis negalėjo užmigti ir sėdėdamas kieme, kartojo šventus Dievo vardus. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo plėšikų gauja. Tai plėšikų gaujai reikėjo nešiko ir jie, pamatę audėją, pačiupo jį ir nusitempė su savimi. Po to jie išlaužė vieno namo duris ir iš ten pagrobė daug daiktų. Dalį daiktų jie pasiėmė nešti patys, o kitus sukrovė audėjui ant kupros, kad jis juos neštų į tą vietą, kur jie gyveno. Taip jau atsitiko, kad tuo metu pro šalį ėjo naktiniai sargybiniai. Plėšikai puolė bėgti, tačiau vargšas audėjas su savo sunkia našta buvo sučiuptas. Naktį jis praleido už grotų, o kitą rytą jį atvedė pas teisėją. Kaimo gyventojai, išgirdę kas atsitiko, atėjo į teismą aplankyti audėjo. Ir jie vienu balsu teisėjui ėmė tvirtinti: „Pone teisėjau, šitas žmogus tikrai nieko negalėjo pavogti.“ Tada teisėjas liepė audėjui papasakoti viską, kas nutiko. Audėjas pasakė: „Pone teisėjau, Viešpaties Ramos valia, aš sėdėjau kieme, Viešpaties Ramos valia, buvo jau gili naktis. Viešpaties Ramos valia, aš galvojau apie Dievą ir kartojau šventus Jo vardus. Viešpaties Ramos valia, keliu ėjo plėšikai. Viešpaties Ramos valia, jie privertė mane eiti kartu su jais. Viešpaties Ramos valia, jie įsilaužė į kažkokio žmogaus namus. Viešpaties Ramos valia, jie sukrovė pavogtus daiktus ant mano kupros. Viešpaties Ramos valia, atėjo sargyba. Ir Viešpaties Ramos valia, aš buvau suimtas. Vėliau, Viešpaties Ramos valia, aš buvau patalpintas į kalėjimą. O ryte, štai, Viešpaties Ramos valia, mane atvedė pas Jus, gerbiamas teisėjau. Teisėjas matydamas, jog šis dvasingas žmogus yra nekaltas, liepė nedelsiant paleistį jį iš kalėjimo. Ir audėjas, išeidamas iš kalėjimo pas savo draugus, kurie laukė lauke, tarė: „Viešpaties Ramos valia, aš buvau išlaisvintas“.

Moralas

Iš tikrųjų, už kiekvieno veiksmo, žodžio ar net minties reikia matyti Dievo veikimą. Tada pamatysime, koks yra gražus šis pasaulis. Ir tame pasaulyje pamatysime labai gerų žmonių. Jeigu mes viską, kas mus supa ir vyksta su mumis, matytume kaip Dievo veikimą ir kalbėtume apie tai taip, kaip kalbėjo šis audėjas, tikrai niekada nevargtume ir būtume laimingi.

Aš linkiu Jums tik laimės.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt